„Iš nusususios politikos einame į politikos visiško nebuvimo epochą“, – apibendrina politikos apžvalgininkas R.Valatka.
Nors Seimo rinkimai įvyks jau kiek daugiau nei už mėnesio – spalio 9-ąją, ne vienas pastebi, kad apie JAV prezidento rinkimus girdime daugiau žinių, nei apie mūsų šalies parlamento rinkimus.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius profesorius R.Vilpišauskas sutinka, kad viešojoje erdvėje išties daug informacijos apie tai, kas vyksta JAV.
„Manau, tai labiausiai lemia kontroversiški kandidato Donaldo Trumpo pasisakymai. Dėl to ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse žiniasklaida tam skiria daug dėmesio, o Lietuvoje tokių prieštaringų personalijų, kurios galėtų daryti įtaką tiek Lietuvos politikai, tiek visam pasauliui, nėra“, – LRT.lt kalbėjo R.Vilpišauskas.
Politologo teigimu, JAV politika ir rinkimų kampanija skiriasi nuo daugelio Europos šalių, nes Amerikoje negatyvi agitacija, nukreipta prieš konkurentus, yra labiau pastebima ir toleruojama galiojančiu įstatymu.
Legalių pinigų partijoms neužtenka?
Kaip portalui LRT.lt teigė politikos apžvalgininkas R.Valatka, galima spėti, jog dabar partijos „žaidžia“ tik su legaliai iš valstybės gautais pinigais, o jų esą beveik neužtenka niekam kitam, tik palaikyti gyvastį – išlaikyti biurus, darbuotojus ir pan.
„Matyt, tiksliausiai viską apibendrino žurnalistė Indrė Makaraitytė. Ji spėjo ir aš būčiau linkęs jai pritarti, kad po Eligijaus Masiulio ir Vytauto Gapšio kabinetuose ir namuose atliktų kratų visos partijos, kurios turėjo iš šono gautų pinigų, juos užkasė sode po obelimi labai giliai – dėl viso pikto.
Prisiminkime, prieš 6–8 mėnesius Vilnius buvo pilnas konservatorių plakatų, liberalai važinėjo po visą Lietuvą ir spaudė rankas, tą patį, beje, darė ir konservatoriai. Taigi rinkimų kampanija vyko, o dabar ji nebevyksta ir kalta ne tik vasara“, – įsitikinęs R.Valatka.
Politologas R.Vilpišauskas taip pat teigia, jog nykios rinkimų kampanijos priežastis yra finansiniai apribojimai, kurie atsirado po to, kai buvo pakoreguoti įstatymai, susiję su politinių partijų finansavimu, – apribojimai gauti paramą iš verslo organizacijų, juridinių asmenų. „Gali būti, kad tie, kurie turėjo šešėlinių pinigų, dabar juos naudoja atsargiau“, – sako R.Vilpišauskas.
Anot TSPMI profesoriaus, dabar politikai daugiau tiesiogiai bendrauja su rinkėjais – tai esą gali būti pigiau, nors užima ir daugiau laiko. Tačiau, pasak R.Vilpišausko, pastaraisiais metais buvo atvejų, kai toks darbas su rinkėjais pasiteisino, todėl ne vienas kandidatas stengiasi su rinkėjais palaikyti tiesioginį ryšį.
„Dėl finansų trūkumo intensyviausia kampanijos dalis gali prasidėti dabar – likus nedaug laiko ir tikintis, kad rinkėjai labiau pastebės kampaniją likus kelioms savaitėms iki rinkimų“, – pridūrė R.Vilpišauskas.
Įkurti partijos nebeįmanoma
„Aišku, kodėl parlamentinės partijos pritarė šitam įstatymui, – teigia R.Valatka. – Jos pritarė ne dėl skaidrumo, o todėl, kad šitas įstatymas eliminuoja konkurenciją tarp politikų ir parlamentinių partijų. Pagal šį įstatymą negali sukurti naujos partijos, nes neaišku, iš kokių pinigų [tą įmanoma padaryti]. Jei nesi oligarchas ar prisigrobęs žemės, tu net negali surengti pirmojo partinio susirinkimo su 1 tūkst. žmonių – tau reikės autobusų, salių ir pan.“
Politologas R.Vilpišauskas teigia, jog nykios rinkimų kampanijos priežastis yra finansiniai apribojimai, kurie atsirado po to, kai buvo pakoreguoti įstatymai, susiję su politinių partijų finansavimu.
Šis įstatymas, pasak R.Valatkos, yra blogas ir, nors galbūt nereikėtų grįžti prie buvusiojo, vis tik turėtų būti galimybė partijoms aukoti didesnes sumas.
„Galbūt ne tokias milžiniškas, kaip buvo, bet kad būtų galima apskritai. Nes, tarkime, šiuose rinkimuose beveik nėra jokių naujų partijų, kai per anuos rinkimus įsikūrė Neringos Venckienės partija. Man iš tiesų atrodo, kad dar po ketverių metų gali apskritai nebūti, ką rinkti, – šios partijos susikompromituos, o naujų įkurti nebus galima“, – prognozuoja R.Valatka.
Anot politikos apžvalgininko, po E.Masiulio skandalo Liberalų sąjūdžiui (LS) geriausia būtų buvę įkurti partiją iš naujo, tačiau įstatymas esą eliminuoja net ir tokią galimybę – jei LS tuo pasinaudotų, iškart prarastų visą valstybinį finansavimą, gautą per Seimo narius, europarlamentarus ir savivaldybių tarybų narius. „Joks sveiko proto partijos lyderis nesiryš eiti šiuo keliu, nes tuomet partija lieka visiškai ant ledo“, – LRT.lt apibendrino R.Valatka.
Pasak apžvalgininko, jei valstybė nutartų didinti finansavimą politinių partijų veiklai, tauta būtų nepatenkinta ir tai partijoms esą būtų peilis po kaklu. Vis dėlto, pasak R.Valatkos, į šiuos klausimus anksčiau ar vėliau tiek politinė klasė, tiek visuomenė turės atsakyti.
„Iš nusususios politikos einame į politikos visiško nebuvimo epochą, tik kol kas niekas per daug nesuka sau galvos. Baisiausia, kad apie tai nekalba politikai. Žinoma, jie negali kalbėti, kad nebėra pinigų iš kairės – kiekvienas politikas taip kalbėdamas rizikuotų“, – LRT.lt komentavo R.Valatka.
