R.Kurlianskio ir E.Masiulio bylos tyrimui vadovaujantis prokuroras Justas Laucius yra pareiškęs, kad po apklausos E.Masiuliui gali būti pareikšti įtarimai. Prokuroras taip pat sakė, kad po apklausos galės atskleisti daugiau duomenų apie bylą. Iki šiol tylintis E.Masiulis taip pat žadėjo pateikti savo paaiškinimus po apklausos, kurioje tikriausiai išgirs įtarimus paėmus kyšį.
Gegužės 12 d. Generalinės prokuratūros ir STT bendrame pareiškime teigiama: „Ikiteisminiame tyrime turimi duomenys leidžia įtarti, kad galimai vieno verslo koncerno atstovai už politinės partijos veikimą jų naudai perdavė itin stambaus masto kyšį (apie 100 tūkst. eurų) Seimo nariui E.Masiuliui.“ Tai reiškia, kad kyšis E.Masiuliui gali būti susijęs ir su pačiu Liberalų sąjūdžiu.
Portalas 15min pateikia keturias viešojoje erdvėje pasirodžiusias teorijas, su kuo gali būti susiję „MG Baltic“ ir Eligijaus Masiulio, o galimai ir viso Liberalų sąjūdžio ryšiai.
Versija nr. 1: palankūs kredito unijoms įstatymai?
LRT laidoje „Forumas“ šios laidos vedėjas Edmundas Jakilaitis iškėlė versiją, esą E.Masiulis iš R.Kurlianskio kyšį galėjo gauti už palankius liberalų balsavimus dėl kredito unijų reguliavimo.
E.Jakilaitis teigė, esą taip jį informavo jo šaltiniai. Tiesa, žurnalistas pats pripažino, kad „MG Baltic“ koncernas nėra kredito unijų dalininkas, bent jau viešai apie tai nėra žinoma. Patys liberalai tokius įtarimus taip pat griežtai neigė.
Konfliktas dėl kreditų unijų griežtesnės kontrolės tęsiasi jau dvejus metus. Pernai metų pabaigoje po ilgų diskusijų su unijomis, Lietuvos banku ir Finansų ministerija keli Seimo nariai galiausiai parengė ir įregistravo naujos redakcijos Kredito unijų įstatymą. Šį projektą teikiant Seimui nė vienas liberalas nebalsavo už. Vieninteliai balsavę dėl projekto du liberalų atstovai susilaikė.
Tuomet trylika smulkesnių kredito unijų vienijanti asociacija „Lietuvos kreditas“ pasiekė, kad Seime būtų įregistruota kitas projekto variantas, kuriame neliktų nei prievolės unijoms jungtis į vieną asociaciją, nei valstybės paramos. Šį projekto variantą įregistravo „darbiečiai“.
Liberalų frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius pripažino, kad mažųjų kreditų unijų asociacija prašė liberalų registruoti jiems palankias įstatymų pataisas savo vardu ir pristatė projekto idėją tiek liberalų frakcijai, tiek kitoms frakcijoms. Tačiau jis taip pat pažymėjo, kad liberalai nesutiko tapti pataisų iniciatoriais.
Pasak G.Steponavičiaus, liberalai neturėjo kategoriškos nuomonės nei apie vieną projektą ir tai rodo pirminiai balsavimai dėl projektų. Balsuojant dėl „darbiečių“ registruoto projekto jį palaikė tik trys liberalų atstovai.
G.Steponavičius teigė, kad norint įžvelgti sąsajas tarp „MG Baltic“ ir kredito unijų reikia „labai stiprios fantazijos“. Panašią nuomonę išsakė ir liberalų atstovas kredito unijų klausimus sprendžiančiame Seimo Ekonomikos komitete Šarūnas Gustainis. Jis teigė niekaip negalintis sugalvoti, kodėl kredito unijų reikalai galėtų rūpėti „MG Baltic“ koncernui, ir tikino, kad niekas iš šios grupės nebandė su juo susisiekti kredito unijų klausimais.
Ir didžiąsias kredito unijas vienijanti Asociacija Lietuvos kredito unijos (ALKU), ir Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), ir mažųjų unijų atstovė „Lietuvos kreditas“ teigė, kad „MG Baltic“ neturi jokių interesų kredito unijų veikloje.
Versija nr. 2: siekis paveikti balsavimą alkoholio kontrolės srityje?
Dar viena viešojoje erdvėje pasirodžiusi hipotezė – kad E.Masiulis kyšį galėjo gauti už palankius būsimus liberalų frakcijos Seime narių balsavimus dėl įstatymų projektų, susijusių su alkoholio kontrole bei liberalizavimu.
„MG Baltic“ koncernas valdo tokias įmones kaip „Stumbras“ ir „Alita“ – dvi iš stambiausių Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų.
Konservatoriai yra pasiūlę Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, pagal kurias alkoholio prekyba sekmadienį būtų galima tik iki 15 valandos, o darbo dienomis ir šeštadieniais – iki 20, o ne iki 22 valandos, kaip yra dabar.
Be to, pagal siūlomas nuostatas nuo 2018 m. numatoma leisti pardavinėti alkoholį tik specializuotose parduotuvėse. Tokių parduotuvių nebūtų leidžiama įsteigti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, prie gyvenamųjų patalpų, į jas nebūtų įleidžiami nepilnamečiai asmenys.
Taip pat siūloma drausti parduoti alkoholinius gėrimus asmenims iki 20 metų. Dabar galiojanti riba – 18 metų. Siūloma ir uždrausti alkoholio reklamą, išskyrus vietas, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais.
Seimas šioms pataisoms pritarė vieningai. Už šias pataisas balsavo ir du liberalai – Vitalijus Gailius bei Dalia Teišerskytė. Prie šio klausimo parlamentarai dar grįš birželį, kai pasiūlymus įvertins ir Vyriausybė.
Be to, su alkoholiu kovoti užsimojo ir visuomenininkai. Judėjimas „Už blaivią“ surinko per 60 tūkst. piliečių parašų dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, kurios ribotų alkoholio pardavimą ir reklamą. Jei Valstybinė rinkimų komisija bent 50 tūkst. šių parašų pripažins galiojančiais, Seimas privalės svarstyti siūlomas pataisas.
Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektu iniciatoriai siūlo panašius dalykus kaip ir konservatoriai – drausti alkoholio reklamą, jį pardavinėti tik specializuotose parduotuvėje, vėlinti amžių, nuo kada leidžia pirkti alkoholį.
Kaip dėl šių įstatymo pataisų žada balsuoti liberalai? Ir G.Steponavičius, ir frakcijos Seime narys, būsimasis Liberalų sąjūdžio vedlys Seimo rinkimuose Eugenijus Gentvilas tikina, kad frakcijos ar partijos lygiu šis klausimas aptartas dar nebuvo. Asmeninės abiejų Seimo narių nuomonės išsiskiria.
E.Gentvilas teigia, kad iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ teikiamos įstatymo pataisos bando alkoholio prieinamumo problemą spręsti kompleksiškai, o jis tam pritaria.
„Mano manymu, reikia visą kompleksą paimti, o ne po vieną detalę. Iniciatyvinė grupė ir teikia tokį kompleksą priemonių, kurios ribotų alkoholį visapusiškai. Tai iš principo taip, man priimtinas toks svarstymas. (...)Turėtų būti bendra diskusija ir, sakyčiau, net tarppartinis susitarimas parlament inių partijų, kuria linkme einame“, – 15min sakė E.Gentvilas.
Paklausus, ar su juo pačiu arba jo kolegomis „MG Baltic“ atstovai kada nors bendravo su alkoholio ribojimu susijusiais klausimais, E.Gentvilas teigė tokių duomenų neturintis.
„Aš tokių duomenų tikrai neturiu. „MG Baltic“ į mus tikrai niekada nesikreipė tuo klausimu. Gal, sakyčiau, „MG Baltic“ pozicijos šiek tiek atsispindėdavo Lietuvos verslo konfederacijos siūlymuose. (…) O mano asmeninis kontaktas su „MG Baltic“... Gal ir esu kada jų degtinės paragavęs, net nežinau, kurią jie gamina. Aš „MG Baltic“ vadovų ketverius metus akyse nesu matęs, neteko susitikti ir, tiesą sakant, jokio prisirišimo neturiu“, – sakė E.Gentvilas.
Tuo tarpu G.Steponavičius į siūlomas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas 15min teigė žiūrintis kritiškai. Jo požiūriu, kryptingi veiksmai mažinant alkoholio prieinamumą yra būtini, bet siūlomos priemonės nebūtinai atves prie rezultatų.
„Iš esmės visi šitie pasiūlymai yra grindžiami draudimais. Ir dalis šitų draudimų, mano supratimu, yra peržengiantys tam tikrą adekvatumo ribą. Ne paslaptis, kad išties svaigalų vartojimo kultūra yra didžiausia problema, nesaikingas jų vartojimas. Tai tikrai tos priemonės iš tiesų jei ir turi kokius nors analogus kitose šalyse, nebūtinai tai reiškia, kad tai yra patys sėkmingiausi pasirinkti metodai. Lazda gali atsisukti ir kitu galu – per kitokių surogatų vartojimą, šešėlinės ekonomikos augimą“, – sakė G.Steponavičius.
Labiau teigiamai G.Steponavičius atsiliepė tik apie pasiūlymą riboti alkoholio reklamą.
„Dėl reklamos draudimo būtų galima kalbėti kaip vieną iš tokių svarbesnių priemonių, nes reklama yra vienas iš dalykų, kuris turi poveikį alkoholio vartojimui. Bet vėlgi, mums rūpi, kad piliečiai būtų ugdomi sąmoningi ir jie gebėtų pasirinkti ir patys nuspręsti“, – sakė liberalas.
Apie naujai siūlomas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas su „MG Baltic“ atstovais G.Steponavičius teigė nekalbėjęs.
„Visų pirma, aš gana retai bendrauju su šios verslo grupės atstovais. Ir dabar tik pastaruoju metu, nuo šių metų pradžios, tų kelių atsitikusių nelaimių akivaizdoje, tam tikra naujų iniciatyvų banga kylanti. Tai nei tų susitikimų buvo, nei juolab apie jas ir kalbėta galėjo būti“, – sakė G.Steponavičius.
Versija nr. 3: parama baseino statyboms Vilniuje?
Dar viena versija, kodėl „MG Baltic“ galėjo duoti kyšį E.Masiuliui – koncerno bendrovių planai sostinėje.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius gegužės 13 d. paskelbė apie atliktą savivaldybės viešųjų pirkimų analizę. Mero teigimu, konkursų, kuriuose tarp laimėtojų būtų „MG Baltic“ įmonės, neaptikta. Tačiau egzistuoja vienas konkursas – konkursas dėl 25 m baseino prie Vilniaus Abraomo Kulviečio gimnazijos statybos – kur „MG Baltic“ tarp laimėtojų nėra, užtat esama žinių apie laimėtojų planus kviestis koncerno įmonę dirbti subrangove.
Savivaldybės skelbiamais duomenimis, baseino konkursą laimėjusį konsorciumą sudaro penkios įmonės: UAB „Vilmeta“, UAB „Kaminta“, UAB „Kortas“, A. Žilinskio ir ko UAB, UAB „Alvora“. Sutarties vykdymui ši ūkio subjektų grupė planuoja pasitelkti subrangovą – „MG Baltic“ statybų įmonę „Mitnija”.
R.Šimašiaus teigimu, siekdamas skaidrumo jis paprašė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) įvertinimo šiam konkursui.
Tačiau paaiškėjo, kad minėtame konkurse „MG Baltic“ dalyvavo beveik tiesiogiai. UAB „Vilmetos“ – pirmosios iš konsorciumo įmonių – vadovas Raimundas Pužas yra ir „MG Baltic“ statybų įmonės „Mitnija“, kurią konsorciumas pasirinko subrangovu, finansų direktorius. Vienintelė „Vilmetos“ akcininkė yra ta pati „Mitnija“.
„Mitnijos“ valdymo struktūroje dalyvauja ir kyšio davimu E.Masiuliui įtariamas R.Kurlianskis. Jis yra vienas bendrovės „MG Baltic Investment“, kuriai priklauso didžioji dalis „Mitnijos“ akcijų, akcininkų.
VPT atstovė Vytautė Šmaižytė yra patvirtinusi, kad tarnyba jau kurį laiką atlieka šio pirkimo patikrinimą, ir ne Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva. Anot V.Šmaižytės, patikrinimas pradėtas gerokai prieš viešą R.Šimašiaus kreipimąsi. VPT įpareigojo Vilniaus savivaldybę sustabdyti apklausos būdu vykdomą viešąjį pirkimą dar balandžio 14 d.
Nors laimėtojas jau išrinktas, iki VPT verdikto savivaldybei draudžiama sudaryti sutartį su minėtu konsorciumu, kuriame „MG Baltic“ figūruoja iškart dviejose pozicijose – tarp pagrindinių rangovų ir per „Mitnijos“ samdymą subrangove.
Ar milijoninis pirkimas gali būti susijęs su Liberalų sąjūdį purtančia korupcijos istorija, nežinoma. 15min Generalinei prokuratūrai pateikė klausimus apie E.Masiulio istoriją. Be kitų klausimų, buvo teirautasi, ar STT veiksmai susiję su Vilniaus savivaldybės viešaisiais pirkimais. Motyvuodama ikiteisminio tyrimo paslaptimi, Generalinė prokuratūra atsakymo nepateikė.
Gegužės 5 d. R.Šimašius pietavo su „MG Baltic“ vadovu Dariumi Mockumi, koncerno valdybos nariu Romanu Raulynaičiu ir „MG Baltic“ viceprezidentu Rolandu Vingiliu. Po kelių valandų buvo paskelbti konkurso dėl baseino statybos prie Vilniaus A.Kulviečio mokyklos rezultatai. Vilniaus meras teigė, kad pietūs su „MG Baltic“ vadovais ir tą pačią dieną paskelbti konkurso rezultatai – tik sutapimas. Esą jis šiuos pietus atidėliojo ir per juos apie konkursą nesikalbėjo. Tačiau meras apie pietus prabilo tik tuomet, kai apie tai sužinojo ir pranešė 15min.
Versija nr. 4: paminklas J.Basanavičiui?
Ši teorija skamba šiek tiek keistai lyginant su kitomis. Tačiau tai yra vienas iš neabejotinų „MG Baltic“ ir Liberalų sąjūdžio ryšių – koncernas yra viešai paskelbęs apie savo planus finansuoti paminklo Jonui Basanavičiui statybą Vilniuje, dėl kurio vietos sprendžia būtent Vilniaus savivaldybė.
LRT laidoje „Savaitė“ buvo teigta, esą E.Masiulis ir R.Kurlianskis tarėsi būtent dėl Jono Basanavičiaus paminklo vietos Vilniuje. „MG Baltic“ planuoja finansuoti šį projektą, tačiau jų netenkino savivaldybės siūloma vieta ir paminklo projektas.
Pernai rugpjūtį LRT.lt „MG Baltic“ valdybos narys R.Raulynaitis sakė, kad jo atstovaujamas koncernas yra pažadėjęs prisidėti, finansuojant paminklo J.Basanavičiaus statybą sostinėje, tačiau su tam tikromis sąlygomis.
„Mes norėtume, kad paminklo statybos iniciatore ir organizatore būtų Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, kas būtų natūralu, nes ji tai gerai išmano. Mums taip pat priimtinas jos pasiūlytas skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus sukurtas J.Basanavičiaus paminklas, kuris atsirastų Konstantino Sirvydo skvere“, – kalbėjo jis LRT.lt.
Tačiau po mėnesio D.Mockus dienraščiui „Respublika“ jau sakė, kad nei autoriaus, nei paminklo stovėjimo vietos pasirinkimui jokios įtakos koncernas neturės ir finansuos tokį projektą, koks bus pasirinktas.
K.Sirvydo skvere arba greta jo įamžinti J.Basanavičiaus atminimą siūlė ir Kultūros ministerija. Tačiau galiausiai Vilniaus savivaldybė apsisprendė paminklą statyti prie Nacionalinės filharmonijos, čia naujai formuojamoje aikštėje.
Pasak R.Šimašiaus, jau minėtų pietų su „MG Baltic“ vadovais vienas tikslų buvo būtent aptarti paminklo statybas.
„Kalbėjome apie paminklus. Jono Basanavičiaus paminklą ir jo vietą, nes „MG Baltic“ koncernas buvo nusprendęs ir, tikiuosi, yra nusprendęs sponsoriuoti paminklą. Jie turėjo aiškią viziją, kad paminklo norėtų K.Sirvydo skvere, tačiau mano nuomonė su jų nesutapo, ir patvirtinta visai kita tvarka. Be to, ir dėl paminklo nėra nuspręsta, yra konkursas skelbiamas. Aš juos pakviečiau neįsižeisti dėl to ir dalyvauti konkurse. Jei bus geriausias, tai ir laimės. Sakiau, kad tikiuosi, jog bus geresnių, bet, jei nebus, tai ir jis gali laimėti“, – pasakojo R.Šimašius.
Viena iš versijų, kodėl „MG Baltic“ rūpi, kad paminklas stovėtų būtent K.Sirvydo skvere – noras sutrukdyti neįvardijamiems konkurentams pradėti statybas šioje vietoje. Esą statybų planus K.Sirvydo skvere puoselėjo ir „MG Baltic“, bet kai suprato, jog nepavyks, nutarė daryti viską, kad statyti negalėtų ir konkurentai, nes jei čia iškils paminklas, jokių statybų nebus galima pradėti.
Nacionalinio muziejaus direktorė B.Kulnytė, ginčydamasi su Vilniaus savivaldybe dėl vietos J.Basanavičiaus paminklui, taip pat kėlė versiją, kad paminklą norima statyti prie Filharmonijos dėl to, kad K.Sirvydo skverą butų galima užstatyti. Tačiau Vilniaus savivaldybė ir meras R.Šimašius ne kartą pareiškė, jog jokių statybų K.Sirvydo skvere nebus.
