Žinių kalimas slopina kūrybiškumą
Šiandieniniame pasaulyje labiausiai vertinamas unikalus kūrybinis mąstymas, gebėjimas analizuoti pateiktą informaciją ir ją perdirbti savaip, o ne tiesiog atsiminti.
Kad penkiametis vaikas patektų į kurią prestižinę Niujorko mokyklą, jis turi atlikti sudėtingą IQ testą ir įrodyti savo intelektinius gebėjimus. Tačiau dauguma mokslininkų sutaria, kad IQ testai apskritai neturėtų būti atliekami vaikams iki dvylikos metų.
Sakysite, kas čia bloga? Problema ta, kad dauguma švietimo įstaigų pasaulyje supranta, jog būtina keisti pačią mokymo sistemą, tačiau nė viena mokykla nenori pirmoji atsisakyti žinių kalimo atmintinai – juk mokyklos atestatai vis dar išduodami išlaikius standartizuotus testus.
Vis dėlto akivaizdu, kad šiandieniniame pasaulyje labiausiai vertinamas unikalus kūrybinis mąstymas, gebėjimas analizuoti pateiktą informaciją ir ją perdirbti savaip, o ne tiesiog atsiminti. Darbdaviai ieško darbuotojų, kurie geba galvoti ir kurti kitaip, nes rinka persotinta to, kas jau žinoma ir įprasta, – būtina kurti naujus, unikalius produktus ir paslaugas.
Atsiduriame užburtame rate – ugdome vaikus, kurie įpranta viską mokytis atmintinai, kurių nuomonė nėra vertinama ir svarbi. Į mokykloje užduodamus klausimus jie turi atsakyti ir užduotis atlikti teisingai. Negana to, tai turi padaryti būtent tam tikra forma – vaikui pasakoma, kokio ilgio turi būti rašinėlis, kokio formato prezentacija ir kaip jis turi tai atlikti.
Todėl galiausiai vaikai renkasi ne patys ieškoti išeities ar sprendimo, o laukti, kol juos instruktuos, kokį rezultatą ir kaip jie turi pasiekti. Būtent taip yra slopinamas įgimtas vaikų kūrybiškumas, o darbdaviai skundžiasi, kad neranda vertų, įdomių, motyvuotų kandidatų į siūlomas darbo vietas.
Svarbiausias kūrybos veiksnys – laikas
Šių dienų vaikai yra gabūs, motyvuoti, tačiau praradę užsidegimą, kūrybingumą, – sako A.Landsbergienė.
Žinoma Lietuvos edukologė Austėja Landsbergienė, cituodama Carlo Honore knygą tėvams „Patiriantys spaudimą“ (angl. “Under pressure”), sako, kad šių dienų vaikai yra gabūs, motyvuoti, tačiau praradę užsidegimą, kūrybingumą. Kodėl taip atsitinka? Ogi todėl, kad lėkdami iš vieno būrelio į kitą nebeturi laiko tiesiog parkristi ant grindų ir kurti.
A.Landsbergienės teigimu, bene svarbiausia kūryboje – neriboti laiko, kad vos įsijautusiam į žaidimą vaikui netektų jo nutraukti, kai vaizduotė tik įsisiūbuoja. Galiausiai pripratęs, kad visas jo laikas yra „užimtas“, vaikas pamiršta, kad galima žaisti ir be priemonių bei žaidimo „koordinatoriaus“.
Edukologė juokauja, esą šiuolaikiniai tėvai jos nebesuprastų, jeigu ji imtų teigti, kad vaikams nereikia koordinuotos veiklos, kur jie siekia tam tikrų tikslų ir paklūsta socialinėms normoms, tačiau tikrai reikia ir tokio laiko, kai vaikas galėtų tiesiog tyrinėti, eksperimentuoti ir kurti. Ji išskiria J. Piirto tyrimą, kuriuo nustatyta, jog kūrybingiausi vaikai ateina iš šeimų, kuriose yra tik keletas neginčijamų taisyklių, o visur kitur leidžiama eksperimentuoti ir pasirinkti – būtent tokio požiūrio reikėtų ir mūsų mokyklose.
Siekiant Lietuvoje kurti sumanią visuomenę, būtina, kad jos nariai liautųsi baimintis, „ką kiti pagalvos“, nesektų minia, turėtų drąsos išsiskirti, būtų veržlūs ir motyvuoti. Šiomis savybėmis džiaugiasi kiekvienas vaikas, todėl turime ieškoti būdų, kaip leisti šioms savybėms augti ir klestėti.
Nuo „kada“ prie „kodėl“
Pamažu, bet nuosekliai švietimas persiorientuoja nuo kasdienių klausimų „kas“ ir „kada“ prie vis dažniau užduodamų „kodėl“ ir „kaip“, – sakė D.Pavalkis.
Pasak švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio, kūrybiškumo ugdymas yra vienas iš šiuolaikinės mokyklos tikslų, daugiau kaip prieš du dešimtmečius iškeltas dar Tautinės mokyklos koncepcijoje.
„Kūrybiškumo samprata labai plati: nuo meninių gebėjimų iki originalaus mąstymo. Mokyklose visi šie gebėjimai ugdomi ir stiprinami, leidžiant skleistis prigimtiniam vaiko norui kurti, fantazuoti. Neretai pamokos vyksta naujose erdvėse ar į jas atvyksta menininkai, nes menai yra neatsiejama kūrybiškos asmenybės ugdymosi dalis“, – sako ministras.
Pasak jo, didesnis iššūkis yra kūrybiškai mokyti ir skatinti moksleivių kūrybiškumą dėstant tokius mokslus kaip fizika ar matematika. „Dabar per gamtos mokslų pamokas labai skatiname atlikti įvairius eksperimentus, bandymus, kad mokiniai patys atrastų gamtos padiktuotas tiesas, ne tik perskaitytų vadovėliuose. Judame šia linkme: mokymosi procesas vyksta įdomiau, kūrybiškiau, per praktinį pažinimą ir praktinį žinių bei įgūdžių taikymą. Pamažu, bet nuosekliai švietimas persiorientuoja nuo kasdienių klausimų „kas“ ir „kada“ prie vis dažniau užduodamų „kodėl“ ir „kaip“. Žinoma, tai užtrunka, nes švietimo sistema gana inertiška“, – sako prof. D. Pavalkis.
Kūrybiškumas bus skatinamas realiais darbais
Formalus 2014 metų tikslas – tokias programas įdiegti 50 procentų mokyklų, tačiau, savaime suprantama, tai bus tik pradžia, pirmas impulsas tolesniems darbams ir tam tikra prasme bandomasis projektas.
Lietuvos viešojo sektoriaus institucijos yra sutarusios laikytis Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ nuostatų – tai gairės, kokios šalies ateities norime ir siekiame. Jose apibrėžta, kad „vaizduotė, kūrybiškumas ir kritinis mąstymas vertinami kaip svarbūs šalies ištekliai ir turi būti ugdomi nuo mažens“. Dar konkrečiau, ši strategija skatina bendrojo lavinimo sistemą orientuoti į kūrybiškumo, pilietiškumo ir lyderystės ugdymą, sukurti ir visose švietimo įstaigose įgyvendinti kūrybingumui, ieškojimams ir tobulėjimui atviras mokymosi programas. Tai – ne tušti lozungai, o gairės realiems darbams.
Vienas tokių darbų kaip tik ir buvo sumanytas remiantis šiomis nuostatomis – tai Valstybės pažangos tarybos ir Vyriausybės patvirtintas 2014 m. pažangos darbas, kurį įgyvendins Švietimo ir mokslo ministerija. Jo tikslas – mokyklose diegti pažangias vaikų kūrybiškumo ir inovatyvaus mąstymo skatinimo programas. Tokiomis programomis siekiama ugdyti vaikų suvokimą apie ateities profesijų perspektyvas, atskleisti įvairius talentus, skatinti sąmoningą eksperimentavimą orientuojantis į būsimus karjeros pasirinkimus.
Formalus 2014 metų tikslas – tokias programas įdiegti 50 procentų mokyklų, tačiau, savaime suprantama, tai bus tik pradžia, pirmas impulsas tolesniems darbams ir tam tikra prasme bandomasis projektas. Tikimasi, kad kūrybiškumo skatinimas padės augti Lietuvos moksleivių smalsumui, gerinti pasiekimų vidurkį ir suteiks vaikams daugiau laimės lankant mokyklą.
Laukia mokyklų direktorių laiškų
Pažangos taryboje siekiau, kad bent vienas 2014 metų pažangos darbas būtų susijęs ne tik su energetika, namų renovavimu ar kitais svarbiais dabarties klausimais, bet ir su mokyklomis, kurių sėkmės ar nesėkmės istorijos lems mūsų visuomenės ateitį, – sakė E.Leichteris.
Šio darbo ambasadoriumi tapo Valstybės pažangos tarybos narys, asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius Edgaras Leichteris. Būtent jis padės užtikrinti, kad darbas būtų sėkmingai įgyvendintas, bus pagrindinis patarėjas ir žinios skleidėjas.
Jo teigimu, strategijos „Lietuva 2030“ pamatas – net ne valstybinės institucijos, o mokyklos, moksleiviai ir mokytojai. Ambasadorius įsitikinęs, jog jei šiame lygmenyje nesugebėsime įskiepyti pagrindinių šios strategijos vertybių (atvirumo, kūrybiškumo, atsakomybės), nė neverta toliau kalbėti apie sumanią visuomenę, ekonomiką, valdymą ar visapusišką žmogų.
„Kalbėdamas su moksleiviais, jų tėvais, mokytojais ir mokyklų direktoriais, staiga supratau, kad formalizuota Lietuvos biurokratinė sistema pradeda transformuotis į nuosaikesnę. Atsivėrė galimybės daryti realius pokyčius Lietuvos mokyklose. Neseniai patvirtinta Lietuvos švietimo strategija visų vertinama kaip labai pažangi, belieka tik ją įgyvendinti. Valstybės investuotos ir planuojamos investuoti lėšos į kūrybiškumo skatinimo programas bent iš dalies sprendžia ir finansavimo klausimus.
Pažangos taryboje siekiau, kad bent vienas 2014 metų pažangos darbas būtų susijęs ne tik su energetika, namų renovavimu ar kitais svarbiais dabarties klausimais, bet ir su mokyklomis, kurių sėkmės ar nesėkmės istorijos lems mūsų visuomenės ateitį. Pasisekė. Toks darbas ne tik patvirtintas Pažangos taryboje, bet ir įrašytas Švietimo ir mokslo ministerijos priemonėse“, – darbo raidos istoriją pasakoja E. Leichteris.
Reikia nepamiršti, kad esame pačioje svarbių pokyčių pradžioje – mums vis dar labai trūksta tikėjimo, kad kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie pokyčių Lietuvos mokyklose, ir noro bei drąsos tuos pokyčius inicijuoti. E.Leichterio nuomone, kūrybiškumo programos – puikus starto pagrindas. „Manau, kad didžiausias šio darbo rezultatas bus ne formalus pasiektas skaičiukas „50 procentų“, bet identifikuotos ir plačiai parodytos sėkmės istorijos tų žmonių, kurie daro pokyčius savo mokyklose. Pirmiausia reikia apžvelgti tai, ką jau turime, o tuomet įkvėpti aplinkinius,“ – tikina darbo ambasadorius ir ragina visus, kuriems aktuali šio darbo raida, susisiekti su juo elektroniniu paštu edgaras@zef.lt. Jis ypač laukia mokyklų direktorių laiškų.
