– Esate dar jauni. Galbūt pirmą kartą balsuosite?
Albertas: Mano balsavimo istorija prasidėjo šiais metais nuo savivaldos rinkimų. Mano šeima visada balsuoja, todėl nuo mažens žinau, jog tai svarbu. Be to, mokykloje turėjau labai gerą pilietinio ugdymo mokytoją. Jis buvo fenomenalus žmogus – mokėdavo labai gerai išaiškinti politinę situaciją ir pagrįsdavo, kodėl svarbu balsuoti, bet neprimesdavo savo nuomonės, o skatindavo mokinius savarankiškai formuoti politines pažiūras.
Kotryna: Teisę balsuoti gavau šiek tiek anksčiau nei Albertas. Visada nagrinėju kandidatų politines programas ir einu balsuoti, nes man rūpi, kas vyksta Lietuvoje ir Europoje. Supratau, kad norint keisti ką nors, reikia pradėti nuo savęs. Itin svarbu įveikti tinginystę. Esu dėkinga šeimai bei istorijos mokytojai, kurie mane skatino reikštis viešai ir būti aktyviai. Universiteto, kuriame mokausi, bendruomenė taip pat daug daro siekdama paskatinti studentus balsuoti.
– Jei trimis sakiniais apibūdintum savo motyvaciją balsuoti, kaip tai skambėtų?
Albertas: Kiekvienas pilietis turi balsuoti nepriklausomai nuo to, ar jo mėgstamas kandidatas yra sąraše. Kiekvienas balsas yra svarbus. Aš laikausi nuomonės, kad jei neini balsuoti, vėliau neturi teisės skųstis išrinktais atstovais.
Kotryna: Mane motyvuoja pasekmės baimė: jeigu nebalsuos teisingi ir protingi piliečiai, gali laimėti netinkami atstovai. Atsisakyti balsuoti dėl principų – tai atsisakyti siekti geresnės Lietuvos ir Europos ateities. Mano manymu, balsavimas nėra kova su neteisingumu. Jis atskleidžia tavo paties norus ir siekius, kokioje šalyje ir visuomenėje nori gyventi. Jų neišreiškus, imama vergauti kitų norams.
– Kokį įvaizdį tarp jaunimo turi Europos Parlamento rinkimai?
Albertas: Europos Parlamentą matau kaip didžiulę instituciją, kurioje rasti kompromisą yra itin sudėtinga. Juk kuo daugiau skirtingų nuomonių, tuo sunkiau priimti sprendimus. Daugeliui mano amžiaus žmonių nepakanka informacijos, todėl Europos Parlamentas jiems atrodo labai toli. Ne visi supranta, kad daugelis Lietuvoje priimamų sprendimų pirmiausia buvo suderėti Briuselyje ar Strasbūre. Kitas aspektas – daug jaunimo yra nusivylę tais politikais, kuriuos Lietuvos rinkėjai jau buvo išsiuntę į EP. Kai kurie iš jų nori ten sugrįžti – agituodami socialiniuose tinkluose pasakoja netikslius faktus apie savo darbą. Tai tikrai nuvilia. Kita vertus, norisi išrinkti geresnius.
Kotryna: Dabartinis jaunimas – idealistai, augantys nepriklausomoje Lietuvoje, neturintys tiek daug skaudžių prisiminimų. Maksimalistams ir politika besidomintiems jaunuoliams rinkimai – nauja pradžia, tai lyg naujos baterijos, padedančios dar greičiau veikti išsekusiam politiniam mechanizmui. Tačiau ir tarp jaunimo matoma takoskyra. Matau ir nusivylimo, jaunimas dažnai teigia esąs neišgirstas politinio elito. Dalis nusivylusiųjų – euroskeptikai, kiti iš viso nenori balsuoti. Tačiau kita dalis – proeuropietiški aktyvistai. Skleidžiantis nacionalizmui ir radikalioms populistinėms partijoms, didėja atsakomybė už pasirinkimą.
– Kaip pakviesti balsuoti tavo bendraamžį?
Albertas: Man ir mano aplinkos jaunimui labai svarbi šalies gerovė. Išrinkti netinkami žmonės gadina EP įvaizdį mūsų šalyje. Tikrai per dažnai siunčiame į Europos Sąjungą tuos, kurių politinė karjera šalyje jau pradeda strigti ir tauta žiūri į juos kreivai. Taip ir norisi pasakyti – nerinkime tokių žmonių. Rinkime tuos, kurie gali pasiekti užsibrėžtų tikslų ir aiškiai pasakyti, ką ketina nuveikti mūsų labui. Jaunimą sudomintų, jei kandidatai, kaip ir per prezidento rinkimus, būtų gerai „iškvosti“ ir patikrinti.
Kotryna: Įsiskaitykime į politines programas. Akcentuokime problemas, kurios gali iškilti nebalsuojant. Balsuoti reikia keliauti ne po vieną, nes taip smagiau. Ateityje, manau,, elektroninis balsavimas taip pat padėtų suaktyvinti jaunimą. Jaunas žmogus puikiai žino, kas jam yra geriausia. Renkime daugiau europarlamentarų ir jaunimo diskusijų, daugiau domėkimės europarlamentarų nuveiktais darbais. Internete taip pat yra apklausų, parodančių, kuris kandidatas yra arčiausiai tavo pažiūrų. Juk nenorime, kad būtų dar vienas „Brexit“, kai vyresni nubalsuoja, o jaunimas sėdi rankas sudėjęs. Kurkime valstybę ir Europą savo balsu!
