2009 10 06

Kodėl nužudytas teisėjas vadinamas nusikaltėliu, o tuo įtariamas Drąsius Kedys – herojumi?

Kodėl nužudytas teisėjas vadinamas nusikaltėliu, o tuo įtariamas Drąsius Kedys – herojumi? Buvęs teisėjas, o dabar asociacijos Nacionalinio teisėjų drausminės atsakomybės centro prezidentas Saulius Vaikšnoras įsitikinęs, jog dėl to kalta Lietuvos teisėjų kasta, iki šiol vengusi nagrinėti skundus, kuriuose kolegos pagrįstai ar ne kaltinami padarę klaidų.
Kedys perduoda medžiagą žurnalistei.
Kedys perduoda medžiagą žurnalistei. / TV3 nuotr.
Drsukonis.lt nuotr./asociacijos „Nacionalinis teisėjų drausminės atsakomybės centras“ prezidentas Saulius Vaikšnoras
Drsukonis.lt nuotr./asociacijos Nacionalinis teisėjų drausminės atsakomybės centro prezidentas Saulius Vaikšnoras

„Kas kaltas, kad Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius Anapus palydimas su tokiais epitetais kaip „pedofilas“, o jo ir dar vienos moters nužudymu įtariamas kaunietis viešojoje erdvėje jau lyginamas su Romu Kalanta? Mano subjektyvia nuomone, didžiąja dalimi pati teisėtvarka – teisėjai ir prokurorai, pro pirštus žiūrėję į kauniečio raginimus ištirti galimą pedofilijos skandalą“, – 15min.lt sakė Nacionalinio teisėjų drausminės atsakomybės centro prezidentas, buvęs teisėjas Saulius Vaikšnoras.

Buvusių kolegų prieštaringai vertinamos asociacijos įkūrėjas ir vadovas įsitikinęs, jog kraupių nelaimių Kaune būtų išvengta, jei D.Kedys laiku būtų sulaukęs tinkamos reakcijos iš teismų ar prokuratūros darbuotojų.

„Teisingumo neradimas ir privedė prie tragedijos. Visi girdėjome, kaip žiniasklaidai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras bei Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė sakė žinoję, jog teisėjui J.Furmanavičiui yra reiškiami sunkūs kaltinimai.

Tačiau žinodami tą faktą, užuot pasiūlę J.Furmanavičiui imtis veiksmų dėl šmeižto (juk jis buvo kaltinamas ne eiliniu bylos vilkinimu, o sunkiu nusikaltimu!), jie tylėjo. Tai ir privedė prie tragedijos. Galbūt teisėjui tereikėjo paraginimo, tačiau teismų savivalda to nepadarė. Todėl turi prisiimti dalį atsakomybės už dabartinius įvykius“, – įsitikinęs S.Vaikšnoras.

Pasak pašnekovo, teisėjų nenoras aiškintis, ar tikrai kolegos tinkamai atlieka patikėtas pareigas, į asociaciją Nacionalinį teisėjų drausminės atsakomybės centrą atveda ne vieną žmogų. Tiesa, maždaug pusė skundų dėl netinkamos teisėjų veiklos nepasitvirtina. Tačiau likusi jų dalis, pasak S.Vaikšnoro, pilna faktų, liudijančių, jog vienas ar kitas teisėjas padarė klaidų. Tačiau jiems nežinia kodėl drausminės bylos nekeliamos.

„Paprastai tokiose situacijose veikia du mechanizmai: tempimas arba „įjungiamas durnius“. Oficialiai deklaruojama, kad teismai tapo atviresni: teisėjų atrankoje dalyvauja visuomenės atstovai. Tačiau kas po to? Drausmės bylas jiems gali kelti tik patys teisėjai, kolegos. Visuomenė nušalinama“, – uždarą mechanizmą įvardijo S.Vaikšnoras.

Jis vylėsi, kad kraupūs įvykiai Kaune išjudins diskusijas apie teisėjams keliamų drausminių bylų skaičių. „Svarbiausia, jog žmogus jaustų, kad jo skundas išgirstas. Gautų ne trafaretinius atsakymus, kuriuose tik vardas ir data keičiami, bet konkrečią žinią: buvo padaryta tai ir tai, nustatyta, kad nieko padaryti negalima. Žmogui svarbu žinoti, jog viskas, kas įmanoma, buvo padaryta“, – įsitikinęs Nacionalinio teisėjų drausminės atsakomybės cento prezidentas S.Vaikšnoras.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis