Sausio 29-ąją per Lietuvos televiziją pradėtas rodyti naujas serialo „Giminės. Gyvenimas tęsiasi“ sezonas. Šioje istorijoje nagrinėjama Šepučių giminės istorija, o, be kitų šeimos narių rūpesčių ir intrigų, pagrindinė bei kiekvienoje serijoje nagrinėjama tema – pabėgėliai.
„Pasakyk tu man – tu už pabėgėlius ar prieš?
„Niekaip nežiūriu. Aš gyvenu sau, jie sau.“
„Negudrauk, tu atsakyk. Tu už pabėgėlius ar prieš pabėgėlius?
„Aš nei už, nei prieš.“
„Na, matai – gudrauji. Gudrauji. Jeigu tu prieš ir nesakai, tai tada, iš tikrųjų, esi prieš.“
Tai tik vienas iš „Giminių“ serialo personažų dialogų, tačiau kontroversiškiausias serialo leitmotyvas vis dėlto yra nagrinėjamas mečetės statybos draustinyje klausimas, prieš kurį sukilo miestelio gyventojai. Tiesa, seriale vaizduojami ir pabėgėliams padėti pasiryžę žmonės.
„Visi tyliai galvoja“
Serialo „Giminės“ režisierius Saulius Vosylius jau daugiau nei tris dešimtmečius yra nacionalinio transliuotojo režisierius.
Tyrimų duomenimis, žmonėms vienas ar kitas personažas net gali tapti vertybiniu idealu.
Režisierius aiškino, jog neturi jokių planų paaštrinti ir taip jautrią problemą, o idėja naujajam serialo sezonui gimė prasidėjus pabėgėlių krizei Europoje. Anot S.Vosyliaus, šita tema yra itin aktuali Lietuvos gyventojams.
„Mes matome puikiai, kas vyksta šiuo metu Europoje, na, ir mes dar prieš metus galvojome, kad vienaip ar kitaip negalime ir neliksime nuošalyje, nes šitos problemos ir pas mus atkeliaus, ir mes turėsime kažkaip jas spręsti“, – sakė S.Vosylius.
Kodėl seriale kalbama apie pabėgėlius provincijoje, jei ten jų nėra ir neplanuojama perkelti? „Niekas negali garantuoti, kad po trejų, ketverių metų pas mus bus ne du šimtai, o du ar dvidešimt tūkstančių“, – sakė režisierius.
15min primena, kad nuo 2015-ųjų metų rudens iki 2015-ųjų pavasario pradžios į Lietuvą buvo perkelti 254 pabėgėliai, tačiau net 142 pasirinko išvykti iš Lietuvos. Dauguma net nebuvo perkelti į miestus, gyveno Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, o į Vilnių ir Kauną perkeltos vos kelios šeimos ir keli vieniši pabėgėliai iš Artimųjų Rytų.
„Na, pas mus nėra tokios degančios situacijos, tačiau visi tyliai galvoja apie tai – kaip reikėtų priimti, kam skirti lėšų daugiau – ar našlaičiams, ar vietiniams, ar pabėgėliams. Mes kalbėjomės su merais, jie yra įvairių nuomonių“, – sakė režisierius.
S.Vosylius teigia, kad „pabėgėliai gali būti įvairūs – ir iš Ukrainos, ir dar iš kažkur“, bet serialo pirmoje serijoje vaizduojama atvykėlė dėvi ne musulmonišką plaukų apdangalą, o pilną veido ir kūno apdangalą – nikabą, kurį dėvi tik itin konservatyvios musulmonės.
Serialo herojus atvykėlę bando kalbinti ir vokiškai, ir angliškai, ir prancūziškai, rusiškai, tačiau kitų kalbų, nei arabų, ji nemoka. Serialo režisierius tvirtina, kad to sureikšminti nereikėtų, nes visi kultūriniai ženklai – meninės priemonės.
Mečetė pabėgėliams nereikalinga
Lietuvoje yra keturios veikiančios mečetės – Keturiasdešimt Totorių, Nemėžio, Raižių miesteliuose ir Kaune. Visuose musulmonų maldos namuose pamaldas vedantis muftijus Romas Jakubauskas sako, kad šie musulmonų maldos namai stovi šimtmečius ir dėl to jokios trinties nebuvo atsiradę.
Anot dvasininko, ir neturėtų atsirasti.
„Jei politiniai įvykiai kažkur vyksta, tai nereiškia, kad jie persikels ir į Lietuvą. Lietuvoje daugiau nei 600 metų yra tradicijos, kodėl turėtų atsirasti problemų? Kaimynystėje gyvename su įvairių religinių pakraipų žmonėmis, tokių problemų dar nebuvo“, – sakė R.Jakubauskas.
Dvasininkas sako, kad vienintelis egzistuojantis planas yra statyti mečetę Vilniuje, kur ji buvo ir anksčiau, tačiau sovietų okupacijos metais Mečetės gatvės atšakoje įkurta mečetė buvo paversta sandėliu, o vėliau – nugriauta.
Pasak R.Jakubausko, atvykėliams gali užtekti ir „vieno kambariuko“, priklausomai nuo bendruomenės poreikių – musulmonams nebūtinai reikalinga mečetė. „Jei jų yra kelios dešimtys, jie gali pavažiuoti į kitą miestą ar miestelį, kur yra mečetė. Kaip kiti daro, pavyzdžiui, iš Marijampolės atvažiuoja į Kauną, iš priemiesčių taip pat“, – sakė R.Jakubauskas.
Muftijus nesutinka su serialo giminės režisieriaus išreikštomis mintimis, jog persikėlus, kaip teigė S.Vosylius, keliems ar keliolikai tūkstančių pabėgėlių į Lietuvą, gali atsirasti priešiškumas tarp vietinių gyventojų ir atvykėlių.
„Priklauso, kokį nusistatymą turėsime dėl viso šito reikalo (pabėgėlių perkėlimo – aut. past.). Ar mes norime pagelbėti, ar mes norime juos priešiškai priimti ir žiūrėti į juos kreivai. Požiūris gali sudaryti sąlygas priešiškumui“, – sakė R.Jakubauskas.
„Žaidimo taisyklės“
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas Nerijus Milerius, tyrinėjantis kino teoriją, nekomentavo naujojo „Giminių“ sezono, tačiau paaiškino, kad serialai gali daryti neįtikėtinai didelę įtaką lietuvių nuotaikoms ir formuojant viešąją nuomonę.
„Kai Lietuvoje valdžia keitėsi nuo tarybinės prie nepriklausomos, tai tokių perturbacijų metu žmonėms reikėjo kažko stabilaus ir realaus. Kaip bebūtų keista, tam tikri serialai, besitęsiantys neaišku kiek laiko, atliko tą stabilizuojančią funkciją“, – sakė N.Milerius.
Anot docento, serialai įtvirtina nekintamus ir pažįstamus modelius, pagal kuriuos orientuojasi žmonės. Tyrimų duomenimis, žmonėms vienas ar kitas personažas net gali tapti vertybiniu idealu. „Serialai reprezentuoja, kas yra gera, kas yra bloga“, – sakė docentas.
N.Milerius aiškino, kad kino kūrėjai nevengia manipuliuoti žiūrovais, tačiau pastariesiems turėtų būti žinomos „žaidimo taisyklės“, o tam reikalingas vizualinis raštingumas.
„Mes reikalaujame, kad žmogus būtų raštingas – žinotų abėcėlę, mokėtų skaityti. Dėl to niekas nesiginčija, bet apie vizualumą – užmirštame. O filmus neva gali žiūrėti bet kas, bet taip tikrai nėra“, – sakė N.Milerius.
15min primena, kad Lietuvos radijo ir televizijos veiklą reglamentuoja įstatymas, kuris skelbia, jog, be kitų sričių, LRT privalo ugdyti toleranciją, ir supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove. Tiesa, įstatyme taip pat pažymima, kad nacionalinio transliuotojo programose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai.