- Ar galėtumėte paprastais žodžiais paaiškinti, kodėl Kauno miesto moksleiviai nebegalės įgyti vidurinio išsilavinimo miesto vidurinėse mokyklose? – paklausėme V. Mažeikos.
- LR Švietimo įstatymas nustato, kad visoje Lietuvoje nuo 2015 rugsėjo 1 dienos mokiniai vidurinį išsilavinimą galės įgyti tiktai gimnazijose. Vidurinių mokyklų šalyje turi nelikti. Todėl ir Kauno vidurinės mokyklos turi būti pertvarkytos pagal valstybėje nustatytą tvarką į gimnazijas, arba į pagrindines mokyklas ir progimnazijas.
- Ar galima teigti, kad Kauno miesto savivaldybė, vykdydama įstatymų reikalavimus, yra tiesiog priversta daryti šią įvairių vertinimų sulaukiančią reformą?
- Švietimo politiką Lietuvoje formuoja LR Seimas, Vyriausybė. Savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklas pertvarko pagal Švietimo įstatymą ir poįstatyminius aktus, o ne savarankiškai. Savivaldybių administracinę priežiūrą vykdo Vyriausybės atstovai apskrityse.
- Tuomet kokios galios šiuo klausimu yra Kauno miesto tarybos ir savivaldybės administracijos rankose?
- Kauno miesto taryba ir savivaldybės administracija visada stengėsi maksimaliai atsižvelgti į gyventojų, bendruomenių poreikius. Kauno miesto taryba dėl įstatymų ir galiojančios mokyklų tinklo tvarkos ne kartą yra kreipusis į Vyriausybę bei Švietimo ir mokslo ministeriją. Atsižvelgiant į pasiūlymus teisės aktai buvo iš dalies koreguojami. Miesto taryba neskubėjo priimti nepopuliarių sprendimų ir bandė derinti gimnazijų, vidurinių mokyklų, pagrindinių mokyklų, progimnazijų bendruomenių interesus. Švietimo įstaigų tinklo planai buvo koreguojami. Tačiau savivaldybė neturi teisės leisti, kitaip negu nustatyta valstybėje, komplektuoti 1 – 8 klases gimnazijose, ir 11 – 12 klases vidurinėse mokyklose. Tai yra kurti nenumatytus valstybėje mokyklų tipus, vykdyti neakredituotas švietimo ir mokslo ministro programas.
Kadangi jau yra gegužės mėnuo ir tėvai turi apsispręsti dėl įstaigos, į kurią eis jų vaikai, savivaldybė privalo priimti sprendimus dėl klasių komplektų mokyklose, dėl jų skaičiaus ir tipų nuo 2015 rugsėjo 1-osios. Savivaldybės merui yra pateikti atitinkami Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje reikalavimai nedelsiant įgyvendinti švietimo įstatymo ir poįstatyminių aktų nuostatas.
- J. Urbšio katalikiška, S. Lozoraičio ir Veršvų vidurinės mokyklos planavo tapti gimnazijomis, tačiau Švietimo ir mokslo ministerija jų neįtraukė į vidurinio ugdymo programos 2015 m. akreditavimo planus. Šios mokyklos bus pertvarkomos į pagrindines mokyklas. Koks likimas laukia dabartinių šių mokyklų vienuoliktokų?
- Vidurinė mokykla tapti gimnazija gali tik Švietimo ir mokslo ministrui akreditavus jos vidurinio mokymo programą. Tos Kauno miesto mokyklos, kurios šiandien nėra Švietimo ir mokslo ministro akredituotos ar numatytos akredituoti pagal įstatymą privalo būti pertvarkytos į pagrindines mokyklas ar progimnazijas. Kauno miesto savivaldybės administracija, rengdama tarybos sprendimo projektą, pagal galimybes maksimaliai atsižvelgė į moksleivių ir jų tėvų interesus suderindama su Kaune veikiančiomis gimnazijomis dėl galimybės pertvarkomų mokyklų dabartiniams vienuoliktokams įgyti vidurinį išsilavinimą mokantis tose pačiose patalpose, kuriose jie mokėsi iki šiol.
Kadangi Šančių mokykla dėl nebaigto statyti Panemunės tilto yra ypatingoje situacijoje, šios mokyklose patalpose vidurinį išsilavinimą galės įgyti ne tik dabartiniai vienuoliktokai, bet ir dešimtokai. Bet kokiu atveju minėtų mokyklų būsimieji dvyliktokai laisva valia gali pasirinkti toliau mokytis bet kurioje miesto gimnazijoje.
- Ar nesvarstėte galimybės kai kuriose vietose įkurti gimnazijų skyrių?
– Tinklo kūrimo taisyklės, kuriomis privalome vadovautis, gimnazijų skyrių ar filialų kūrimą numato tik kaimo vietovėse. Kaunas pagal įstatymą yra miesto vietovė.
- Kaip į šią mokyklų tinklo pertvarką žiūri kitų mokyklų bendruomenės?
- Švietimo įstaigų tinklas formuojamas sistemiškai. Kauno miesto savivaldybė ir taryba turi girdėti ir mieste veikiančių progimnazijų arba keturmečių gimnazijų nuomones. O jų nuomonė yra vienareikšmiška – nedaryti išimčių toms vidurinėms mokykloms, kurios dar nėra pertvarkytos į pagrindines arba gimnazijas. Ši nuomonė yra išdėstyta savivaldybę pasiekusiame kreipimesi, kurį pasirašė 20 švietimo įstaigų vadovai.
– Ar visi mokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėvai baiminasi, jog mokymasis iš pradžių vienoje, o vėliau kitoje mokykloje gali vienaip ar kitaip įtakoti moksleivio rezultatams ir išsilavinimui?
- Tėvų nuomonė šiuo klausimu įvairi. Dalis tėvų mano, kad jaunas žmogus turi ruoštis gyvenimui, pratintis prie pokyčių, kurie neišvengiami tiek tolimesniuose moksluose, tiek ir profesinėje veikloje. Kita dalis tėvų akcentuoja vaiko saugumą ir mano, kad vaiko buvimas toje pačioje mokykloje nuo 1 iki 12 klasės garantuoja vaiko saugumą, yra ilgametė Lietuvos tradicija. Tėvai linkę vertinti ne tik atstumą iki mokyklos, bet ir ugdymo kokybę.
- Yra pasigirdę nuomonių, kad vykdant šią reformą buvo neatsižvelgta į didžiųjų šalies miestų ir kitų regionų specifikų skirtumus. Kaip Jūs vertinate šį argumentą?
- Matau, kad tiek Kaune, tiek visoje Lietuvoje yra daug mokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų, kurie mano, kad nereikėjo skaidyti mokyklos į atskirus tipus, nes tokiose mokyklose dauguma iš jų mokėsi ir tas modelis jiems yra labiausiai suprantamas. Kita vertus manau, kad Seime, Vyriausybėje bei Švietimo ir mokslo ministerijoje apibendrinus šios reformos rezultatus, galimas teisės aktų tobulinimas, ypač atsižvelgiant į didžiųjų miestų specifiką. Neatmetu galimybės, kad ateityje atsižvelgiant į didžiųjų miestų specifiką bus numatyta daugiau ir įvairesnių mokyklos struktūros modelių.
Pavyzdžiui, jei koks nors kaunietis gyvena netoli keturmetės gimnazijos, natūralu, kad jam kyla klausimas, kodėl joje negali būti komplektuojamos 1-5 klasės, nes šiuo atveju jo vaikui būtų arčiau ateiti į mokyklą. Manau, kad platesnis pasirinkimo spektras didžiųjų miestų savivaldybėms leistų geriau atspindėti gyventojų nuomones ir tą tinklą formuoti patogiau. Bet, kaip jau minėjau, tai jau ne savivaldybės, o valstybės valdžios institucijų sprendimai.
