„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2019 12 28

Kokią žinią pasiuntė S.Skvernelis, pareiškęs, kad Lietuva – ne prezidentinė respublika

Premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimas, kad Lietuva – ne prezidentinė respublika, buvo agresyvi žinutė – mandagia forma prezidentui Gitanui Nausėdai pasakytas: „Nelįsk“, vertina politologas Lauras Bielinis. Tuo metu konstitucinės teisės specialistas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius pabrėžia, kad S.Skvernelis nėra visiškai tikslus – Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad Lietuva parlamentinė respublika, turinti mišrios, pusiau prezidentinės respublikos valdymo formos bruožų.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis / Arno Strumilos / 15min nuotr.

Prieššventiniame interviu ELTOS paklaustas apie įtampas su prezidentūra dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, S.Skvernelis teigė, kad yra sudaroma konflikto regimybė, tačiau paties konflikto nėra.

„Galiausiai prisiminkime vieną dalyką – Lietuva nėra prezidentinė respublika ir tai yra esminis dalykas. Šį faktą turi žinoti visi. Jeigu kažkas anksčiau bandė formuoti kitokią praktiką, kuri prasilenkia su mūsų Konstitucija, tai tokios praktikos daugiau negali būti“, – interviu kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Kaip tai reikėtų suprasti?

S.Skvernelis perlenkė lazdą

„Tokiu teiginiu S.Skvernelis pasiuntė labai sudėtingą žinią ir gana tokią, sakyčiau, agresyvią, – 15min teigė politologas L.Bielinis. – Tokiu būdu jis iš esmės mandagia forma prezidentui pasakė: „Nelįsk“.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Politologas Lauras Bielinis.
Luko Balandžio / 15min nuotr./Politologas Lauras Bielinis.

Tačiau, anot Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus, prezidentas turi teisę kištis, išsakyti savo pasiūlymus ir norus.

„Lietuva nėra prezidentinė respublika, bet ji ir nėra šalis, kurioje prezidentui mušama per rankas, jeigu jis kažkur jas tiesia. Šiuo atveju S.Skvernelis iš esmės perlenkė lazdą – grubiai pasakysiu“, – teigė politologas.

L.Bielinis pernelyg nesureikšmino fakto, kad pradžioje pažadėjęs per savaitę išspręsti J.Narkevičiaus klausimą, premjeras sprendimą atidėjo kitiems metams, iki sausio 14 dieną įvyksiančios koalicijos tarybos posėdžio.

„Pokalbyje su prezidentu S.Skvernelis greičiausiai kažką sumodeliavo ir pažadėjo išspręsti, bet be prezidento yra ir valdančioji dauguma, su kuria derybos daug sudėtingesnės ir nuo kurių S.Skvernelis ypač priklausomas (...) S.Skverneliui tenka nusileisti pirmiausiai valdantiesiems“, – pabrėžė pašnekovas.

Moralinio pobūdžio pozicija nėra abstrakcija, nuo kurios gali nusisukti valdantieji, arba nekreipti dėmesio.

Vis dėlto L.Bielinis tikras, kad prezidentas nėra silpnas ir tai nėra aklavietė, nes G.Nausėda turi didelį visuomenės palaikymą.

„Dauguma visuomenės, kuri palaiko prezidentą, palaikys ir jo nuomonę apie valdančiuosius. O tai reiškia, kad valdantiesiems gali būti labai riesta priešrinkiminiu laikotarpiu ir rinkimų metu, jeigu prezidentas pasakys, kad jie painiojasi, nevykdo savo pažadų ir išvis nieko doro nepadarė“, – teigė politologas.

Anot jo, G.Nausėda supranta, kad Vyriausybė privalo funkcionuoti, todėl nekelia kategoriškų reikalavimų, bet išsako labai aiškią poziciją.

„Ta pozicija, natūralu, paisant Konstitucijos, daugiau moralinio pobūdžio pozicija. Bet moralinio pobūdžio pozicija nėra abstrakcija, nuo kurios gali nusisukti valdantieji, arba nekreipti dėmesio. Iš tiesų tai yra esminis bet kokios visuomenės buvimo veiksnys“, – kalbėjo jis.

V.Sinkevičius: už Vyriausybės veiklą atsako premjeras, ne koalicijos taryba

Konstitucinės teisės ekspertas V.Sinkevičius 15min teigė, kad premjeras, sakydamas, kad Lietuva yra parlamentinė respublika, nėra visai tikslus, nes Konstitucinis Teismas yra pridėjęs sakinį: „Turinti mišrios, pusiau prezidentinės valdymo formos bruožų“.

„Vadinasi, Lietuvos Respublikos prezidento įgaliojimai yra didesni, negu kitų aplinkinių, grynai parlamentinių valstybių prezidentų įgaliojimai“, – pabrėžė jis.

Taigi, prezidentas kartu pripažįsta suklydęs skyręs tą asmenį.

V.Sinkevičius siūlė nepamiršti, kad prezidentas tvirtina Vyriausybės sudėtį – jis nėra tik notaras, patvirtinantis jam premjero atneštą ministrų kabineto sąrašą.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vytautas Sinkevičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vytautas Sinkevičius

„Jis skiria ir atleidžia ministrus. Taigi, prezidentas prisiima tam tikrą moralinę, politinę atsakomybę. Ir jis dabar sako, kad tam tikras asmuo netinkamas užimti tas pareigas. Taigi, prezidentas kartu pripažįsta suklydęs skyręs tą asmenį (...) Tai kaip nereaguoti į to asmens, kuris paskyrė tą asmenį į pareigas, nuomonę? Aišku, kad reikia reaguoti ir tradicija visada būdavo, kad vienaip ar kitaip reaguojama“, – pabrėžė pašnekovas.

Jo teigimu, jei ministras turi Seimo palaikymą, prezidentas jo pašalinti negali, tačiau yra politinė kultūra, pagarba valstybės vadovui.

„Nekreipti dėmesio į jo nuomonę nėra tinkamas veiksmas. Būtina kreipti dėmesį ir būtina reaguoti. Būtina ne tik sakyti, kad mes pasvarstysime, ar panašiai“, – kalbėjo V.Sinkevičius.

Jo teigimu, dabartiniai S.Skvernelio veiksmai rodo, kad jis nori nusimesti atsakomybę: „Jis turi prezidentui atnešti teikimą atleisti ministrą. Bet jis tą konstitucinę pareigą, teisę nori permesti kažkokiai koalicinei tarybai – institucijai, kurios nenumato nei Konstitucija, nei kiti įstatymai. Štai ir turime tokią situaciją, kai premjeras, vietoje to, kad aiškiai pasakytų savo nuomonę, nes jis atsako už Vyriausybės sudėtį, jis atsako už ministro veiklą, nori permesti šitą klausimą kažkokiai neaiškiai institucijai ir prisidengti tarsi jis niekuo dėtas. Jis dėtas. Šiuo atveju susiduriame su vertybiniais dalykais.“

V.Sinkevičius pabrėžė, kad daug aplinkybių rodo, jog J.Narkevičius nėra tinkamas būti ministru.

„Jei premjerui tinka tas asmuo į ministrus, tai kokiomis vertybėmis vadovaujasi premjeras?“ – klausė pašnekovas ir pridūrė kad tai nėra viešas interesas, o prezidentas mėgina pataisyti situaciją. Tuo metu pabrėžimas, kad Lietuva nėra prezidentinė respublika, yra bėgimas nuo atsakomybės.

V.Sinkevičiaus teigimu, pagal Konstituciją, ministrą galima atleisti premjerui atnešus tokį teikimą prezidentui arba pareiškus nepasitikėjimą ministrui Seime. Jei ministras turi Seimo palaikymą, o premjeras jo atleisti nesiūlo, jo pašalinti kitų būdų nėra.

„Jei valdančioji dauguma, premjeras užsispirs, tai prezidentas negalės atleisti ministro, bet bus suformuotas labai prastas precedentas, kai į valstybės vadovo, asmens, kuris skiria ministrą į pareigas, nuomonę nėra atsižvelgiama. Nemanau, kad tai prisidės prie Lietuvos politinės ir teisinės kultūros. Neprisidės, tik dar labiau sumenkins“, – įsitikinęs profesorius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“