Dar žiemą, Seimui svarstant jo teisinės neliečiamybės naikinimo klausimą, V.Uspaskichas pareiškė žinąs, kad kalėjime jam jau ruošiama kamera ir siūlėsi prisidėti, kad būtų nudažytos sienos, nupirkti baldai.
Tačiau politikas suklydo. Vilniaus pataisos namuose jam nebūtų suteikta jokia atskira ir išpuošta kamera. Čia jam tektų gyventi taip, kaip dabar gyvena 109 bausmę „pareigūnų kalėjime“ atliekantys nuteistieji.
Greičiausiai V.Uspaskichas ir V.Gapšys būtų apgyvendinti dviaukščių lovų prigrūstame kambaryje kartu su kitais 9–16 nuteistųjų, nes mažesni dviviečiai ar triviečiai kambariai skiriami tik tiems vyrams, kurie bausmės atlikimo metu dirba pataisos namų ūkio skyriuje.
 |
| Gyvenamasis kambarys |
Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Česlovas Jocius sako, kad iš esmės gyvenimas „pareigūnų kalėjime“ niekuo nesiskiria nuo gyvenimo bet kuriuose kituose pataisos namuose. Nuteistieji čia turi griežtai laikytis darbotvarkės, tačiau laisvu metu jie yra beveik nekontroliuojami – po pataisos namų teritoriją gali judėti laisvai, sportuoti, mokytis, dirbti, skaityti knygas ar žiūrėti televizorių.
„Jokio skirtumo nėra, sąlygos yra lygiai tokios pačios, vieno nuteistojo išlaikymui skiriama tiek pat lėšų. Skirtumas tik tas, kad esantys čia savo gyvenimą buvo susieję su valstybės tarnyba“, – sako jis.
Skirtumas didelis
Savo ruožtu jau dvyliktus, iš teismo paskirtų keturiolikos, metus už sunkų nusikaltimą pataisos namuose leidžiantis nuteistasis klaipėdietis Audrius sako, kad skirtumas tarp paprasto ir „pareigūnų kalėjimo“ yra milžiniškas.
Pusantrų metų praleidęs paprastuose pataisos namuose vyras sako, kad labiausiai šios įstaigos skiriasi dėl pačių nuteistųjų mentaliteto ir išsilavinimo skirtumų.
„Kituose pataisos namuose pusantrų metų buvau su tais vagimis vadinamais, tai ten visai kitas mentalitetas, visai kitas išsilavinimas. Čia dauguma buvę pareigūnai, tai bent vidurinį išsilavinimą visi turi, o ten trys, penkios mokyklos klasės baigtos. Tai apie ką su jais kalbėti?“, – lygina Audrius.
Pasak jo, anksčiau kiek prastesnės sąlygos buvo ir „pareigūnų kalėjime“. Pagrindinis vyriškio įvardijamas skirtumas – maisto kokybė.
„Skirtumas tarp to, kaip buvo seniau ir kaip dabar, nepalyginimas. Vien paprastas dalykas – maitinimas. Seniau, prisiminkime, tą lajų dėdavo į košę. Dėl ko visi tie buchinimai ir čefyras buvo? Tai tam, kad skrandžio nesusigadintume. Dabar to nebėra. Jei kas nepatinka – patys galime papildomai pasigaminti, bet ir be to gerai. Mano delikatesai – manų, avižinė košės – būna dažnai, o mėsos daug nereikia. Ir laisvėje jos nemėgau“, – pasakojo Audrius.
 |
| Virtuvėlė |
Nelaisvėje vyras praleis dar dvejus metus. Įkalinimo įstaigoje jis labai susidomėjo teosofija, perskaitė galybę knygų šia tema. Ir dabar jį sutikome bibliotekoje. Tačiau, ką darys grįžęs į laisvę, Audrius dar nežino.
„Pirma reikia išeiti, pasidairyti, nes aš savo miesto nepažinsiu. Klaipėda taip pasikeitė per tiek metų. Gal sūnaus, kuriam jau dvidešimt metų, prašysiu, kad pavedžiotų už rankos. Aplanko dabar čia ir jis, ir žmona mane. Yra kurių niekas nelanko, tai aš tikrai jiems nepavydžiu. Sunku tada labai“, – kalba vyras.
Audrius iki šiol įsitikinęs, kad buvo nubaustas per griežtai, nors savo įvykdyto nusikaltimo įvardinti nepanoro.
„Aš netikėjau, kad sėsiu. Jei ir taip, tai tikrai ne už tokį straipsnį. Kontrabandėlė būna mažytė, tai ten mažesnės bausmės, o čia...“, – nutęsia vyras.
Ims ir pasodins tą Uspaskichą? Jūs ką?! Čia miesto katinai išdvėstų iš nuostabos, jei taip nutiktų, - mano nuteistasis Audrius.
Paklaustas, ar vyrai tarpusavyje pasikalba, kad gali sulaukti naujų kolegų iš Seimo – V.Uspaskicho ir V.Gapšio – Audrius nenustemba. Tiesa, jis įsitikinęs, kad „darbiečių“ niekas nepasodins.
„Dieve, čia niekas netiki tokiais dalykais. Jūs tikite, kad juos pasodins? Buvo čia, tiesa, Audrius Butkevičius, bibliotekoje dirbo, buvo signatarų, bet kad ims ir pasodins tą Uspaskichą? Jūs ką?! Čia miesto katinai išdvėstų iš nuostabos, jei taip nutiktų. Bet to nebuvo ir nebus“, – įsitikinęs nuteistasis.
Kas nenori, nedegraduoja
Nuteistasis įsitikinęs: Vilniaus pataisos namų Sniego gatvės padalinyje sudarytos visos sąlygos tobulėti. Naujų knygų pilnos bibliotekos lentynos, tik imk ir skaityk, mokykis kalbų, amato.
Pataisos namuose veikia profesinio rengimo mokykla, sporto salė. Nuolat organizuojami įvairūs kultūros, sporto renginiai, susitikimai su nevyriausybinių organizacijų atstovais.
Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas Pavelas Srebniukas pritardamas pasakoja, kad beveik pusei nuteistųjų sudaroma galimybė ne tik savarankiškai tobulėti, bet ir dirbti bei truputį užsidirbti.
„Jie turi dirbti pasiūlytą darbą, yra kvotos, eilės. Vienokį ar kitokį darbą dirba apie pusė nuteistųjų. Čia, vietoje, yra dvi gamyklos, pagalbos reikia ūkio srityje, ruošiant maistą. Deja, visiems darbo pasiūlyti negalime“, – teigė jis.
 |
| Dirbtuvės kuriose gaminami baldai |
Maksimaliai per mėnesį dirbantis nuteistasis gali užsidirbti 400 litų. „Pakanka jiems, nes šie pinigai tik pramogoms – cigaretėms, skanesniam maistui“, – aiškina P.Srebniukas.
Demonstruodama, ką veikia nedirbantieji, pataisos namų vadovybė vedasi mus į pusrūsį. Čia įsikūrusios batų taisymo, medžio apdirbimo, meno dirbtuvės.
Čia randame krūvą nuteistųjų tapybos darbų ir įspūdingą medinį laivą, prie kurio jau du mėnesius dirba du nuteistieji. Pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Č.Jocius pripažįsta, kad tokius dirbinius įkalinimo įstaiga galėtų parduoti, tačiau to daryti neleidžia įstatymai.
„Galima būtų kažkaip realizuoti tuos darbus ir bent jau susigrąžinti tuos pinigus, kuriuos investuojame į medžiagas, kad jie čia žaistų. Gal kažkiek ir jie patys galėtų užsidirbti, bet mūsų įstatymai draudžia įkalinimo įstaigoms gauti bet kokias papildomas pajamas. Manome, kad kol kas, dėl kelių žmonių, spręsti šitą klausimą neverta, nes neaišku, kaip reiktų susimokėti mokesčius, tai dabar leidžiame jiems tiesiog padovanoti kūrinius artimiesiems“, – sako Č.Jocius.
 |
| Pataisos namuose laikas eina greičiau, kai jį leidi ne ant lovos prieš televizorių. |
Problemos tos pačios
Pataisos namų vadovas pripažįsta, kad „pareigūnų kalėjime“ pasitaiko tų pačių problemų, kaip ir bet kurioje kitoje įkalinimo įstaigoje. Dėl geografinės padėties ir itin artimos daugiabučių gyvenamųjų namų kaimynystės Sniego gatvės pataisos namuose itin aktuali neleistinų daiktų – mobiliųjų telefonų, SIM kortelių, interneto modemų mėtymo per kalėjimo sienas problema. Tuo tarpu narkotikų pasitaiko kur kas mažiau.
„Kas nori, tas čia nedegraduoja. Visos sąlygos yra sudaromos, tačiau yra ir tokių, kurie visas dienas ant lovos guli. Jiems nieko nereikia. Be to, yra ir tokių, kurie visada viskuo skundžiasi. Čia taip pat, kaip visoje visuomenėje yra 2–3 proc. žmonių, kurie viskuo nepatenkinti“, – sako jis.
Č.Jocius pažymi, kad „pareigūnų kalėjime“ konfliktai tarp nuteistųjų yra labai retas reiškinys. Pasak jo, gražiai bendrauti stengiasi patys vyrai. „Juk žino, kad kartą sukonfliktavę, nebegalės lygtinai iš čia išeiti“, – nurodo taikos priežastį pataisos namų direktoriaus pavaduotojas.
Šiuo metu pataisos namuose gyvena 109 nuteistieji. Tai – beveik rekordinis skaičius per visą pataisos namų istoriją nepriklausomybės laikotarpiu. Tiesa, vietos naujiems nuteistiesiems nepritrūks. Č.Jocius nurodo, kad įkalinimo įstaiga privalo priimti tiek nuteistųjų, kiek reikia.
Nepasakyčiau, kad daugėja aukščiausios grandies pareigūnų, teisėjų ar prokurorų, - sako Č.Jocius.
„Kiek atveš, tiek ir priimsime“, – paklaustas, ar yra numatyta, kiek daugiausia nuteistųjų galėtų tilpti įkalinimo įstaigoje, teigė jis.
Pasak pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, mažiausiai nuteistųjų įkalinimo įstaigoje buvo 2003 m. – 55, vėliau palaipsniui jų vis daugėjo. Tiesa, pataisos namų vadovas sako, kad dauguma nuteistųjų, kaip ir anksčiau, yra buvusieji žemesnės grandies pareigūnai.
„Nepasakyčiau, kad daugėja aukščiausios grandies pareigūnų, teisėjų ar prokurorų. Daugėja tiesiog dėl to, kad visur nuteistųjų daugėja“, – sako jis.
Nuteistuosius Sniego gatvėje įsikūrusiame Vilniaus pataisos namų padalinyje prižiūri 66 prižiūrėtojai. Čia dirba šeši karininkai, du socialiniai ir keli ūkio dalies darbuotojai.
Per metus vieno nuteistojo išlaikymui Vilniaus pataisos namuose valstybė skiria beveik 26 tūkst. litų.
