Jau rašėme apie aplinkos ministro įsakymą, kuris įsigaliojęs sužlugdytų arba išstumtų iš renovacijos ne vieną smulkesnę pastatų šiltinimu užsiimančią bendrovę. Ministerija tvirtina, kad to reikėjo dėl aukštesnių saugumo reikalavimų.
Jei niekas nesikeistų, vietoje šešių daugiabučių renovacijos būdų Lietuvos gyventojams liktų du – tinkuotas putplasčio ir vėdinamas karkasinis fasadas. Atkristų alternatyvos, kurios iki šiol leidžiamų naudoti medžiagų kataloge yra įrašytos.
Apie žlugdymą prabilę mažieji šiltintojai baiminosi, kad buvęs ministras Kęstutis Navickas neatsižvelgė į komiteto siūlymus, o įsakymas pasirašytas nė kiek nepakeistas. Vėliau paaiškėjo, kad gruodžio 14 dieną įsakymo pakeitimą pasirašė laikinasis ministras – neliko vieno punkto.
Apie savotišką renovacijos traukinį su 500 vagonų – būtent tiek daugiabučių su valstybės ir Europos lėšų prisidėjimu yra renovuojama kasmet – ir verslo atstovų priekaištus kalbamės su aplinkos viceministre Rėda Brandišauskiene.
– Ar tikrai dėl ministro įsakymo nebuvo atsižvelgta į Aplinkos apsaugos komiteto siūlymus? Ko vertas komiteto siūlymas? Ar pereinamasis laikotarpis vis tik yra suteiktas visiems?
– Kaip esame ne kartą minėję, tokio pobūdžio reikalavimų taikymą artimiausiu metu planuojama išplėsti ir taikyti iš esmės daugeliui pastatų – planuojamas tvirtinti naujas statybos techninis reglamentas. Šiame teisės akte numatyti pereinamieji laikotarpiai tokių reikalavimų taikymui. Čia į komiteto siūlymus pilnai atsižvelgta.
Minėtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. liepos 27 d. įsakymas orientuotas tik į konkrečią atnaujinamų (modernizuojamų) pastatų, grupę – tuos, kurie siekia pagal 2017 m. kvietimą dalyvauti didele dalimi valstybės remiamoje daugiabučių atnaujinimo programoje.
Komitete gautas siūlymas, kad BETA priiminėtų paraiškas, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, nes to neįmanoma padaryti – būtų pažeidimas.
Šiame įsakyme pereinamasis laikotarpis nebuvo numatytas. Kvietimas įsakymu patvirtintas gerokai iki 2018 m. lapkričio komiteto posėdžio – dar liepą.
Komitete gautas siūlymas, kad BETA priiminėtų paraiškas, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, nes to neįmanoma padaryti – būtų pažeidimas. Kvietimo keisti komitetas tiesiogiai nesiūlė. Pasitarus ministerijoje, nuspręsta be pakankamo pagrindimo nekeisti kvietimo sąlygų, juolab, kad jau buvo priartėjęs kvietimo pabaigos laikas.
Be to, bendrovės „Termoskydas“ ir „Termosnaigė“ (šiltinimo plokščių gamintojai) buvo informuotos apie apytikres reikiamo sertifikavimo kainas ir terminus. Buvome supratę, kad šie gamintojai/platintojai juda sertifikavimo linkme.
– Ar bendrovės „Termoskydas“ gaminamos plokštės, kurios ir kelia daugiausia diskusijų, atitinka LR teisės aktų reikalavimus? Gal galite įvardinti, kurie vėdinamų fasadų gamintojai turi pasiruošę techninius įvertinimus?
– Pagal VVTAT 2018 m. birželio 27 d. suformuluotą išvadą UAB „Termoskydas“ gaminama daugiasluoksnė lengvo svorio fasado šiltinimo plokštė atitiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. vasario 7 d. įsakymo reikalavimus. Pažymėtina, kad tai pateikimo į rinką reikalavimai, kuriuos atitinkantys gaminiai gali būti parduodami Lietuvos Respublikos rinkoje.
Kitas klausimas yra jų panaudojimas konkrečiuose statiniuose. Iki aptariamų pokyčių, teisės aktuose reikalavimų, kurie turėtų poveikį šios plokštės, kaip ir bet kurio kito tokios paskirties ir gamintojo gaminamo produkto, panaudojimui statiniuose nebuvo.
Tačiau teisinis reguliavimas atsižvelgiant į technologinę ir techninę pažangą, įvairių apšiltinimo sprendinių rinkos vystymąsi, konkrečius su viešuoju interesu susijusiu poreikius, nuolat keičiasi.
Savo laiku tai yra įvykę su išorinėmis tinkuojamomis termoizoliacinėmis sistemomis ir išorinėmis vėdinamomis termoizoliacinėmis sistemomis (nustatyti iš esmės tapatūs aptariamiems projektavimo ir statybos reikalavimai statybos techniniuose reglamentuose).
– Koks konkrečiai pokytis laukia renovacijos dalyvių artimiausiu metu?
– Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. liepos 27 d. įsakymu numatytas reikalavimas jau turi poveikį tokių produktui panaudojimui konkrečių statinių – atnaujinamų (modernizuojamų) pastatų grupei.
Tokio pobūdžio reikalavimų taikymą artimiausiu metu planuojama išplėsti ir taikyti iš esmės daugeliui pastatų – planuojamas tvirtinti statybos techninis reglamentas.
Šiuo metu nacionalinius techninius vertinimus (NTĮ) ir Europos techninius įvertinimus (ETĮ) rengti Lietuvos Respublikoje paskirta viena įstaiga – VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC). Informacija apie jų parengtus ir išduotus NTĮ ir ETĮ skelbiama jų interneto svetainėje www.spsc.lt.
– Neseniai paskelbtame tyrime dėl degumo nebuvo patikrintas nė vienas daugiabutis gyvenamasis namas, kuris buvo renovuotas pagal daugiabučių namų atnaujinimo programą ir apšiltintas Lietuvoje naudojamu ir laiko patikrintu tinkuojamu fasadu su putplasčiu?
– Tyrimas atliktas orientuojantis į konkretų produktą – vėdinamo fasado išorinės apdailos plokštę, pagamintą aliuminio kompozito pagrindu. Tokio medžiagiškumo plokštė buvo panaudota „Grenfell Tower“ pastate Londone ir. pirminiais duomenimis. dėl žemesnės nei numatyta degumo klasės iš esmės prisidėjo prie gaisro išplitimo po visą pastato fasadą.
Tokio medžiagiškumo plokšte, kokia buvo panaudota „Grenfell Tower“, BETA duomenimis, Lietuvoje atnaujinant padengtas tik vienas daugiabutis.
Pagal BETA pateiktus duomenis, Lietuvoje tokio medžiagiškumo plokšte atnaujinant (modernizuojant) padengtas tik vieno daugiabučio gyvenamojo namo fasadas. Šis pastatas įtrauktas į 15 Komisijos tiriamų pastatų sąrašą.
Laikinai pareigas einančiam ministrui pratęsus tyrimą atlikusios komisijos darbą yra preliminariais numatoma skirti dėmesio įvairiems statybos produktams. PAGD kitame etape siūlo skirti dėmesio stogams.
Tikrai neatmetame, kad analogiška problematika, kurią nustatė minėtas komisijos tyrimas, gali reikštis bet kurio tipo medžiagoms/sistemoms. Todėl svarbu tęsti komisijos darbą ir skirti dėmesio įvairiems aspektams. Manome, kad tai veikia rinką – atgraso nuo pažeidimų.
