– Generole, akivaizdu, kad technologinė pažanga tarnauja ne tik geriems, bet ir piktavaliams žmonėms. Kokias problemas VSAT sukelia per nuotolį valdomi aparatai?
– Jūs visiškai teisus, dronai kelia tikrai nemažą galvos skausmą. Kiekvienais metais fiksuojame ne vieną dešimtį atvejų, kuomet mūsų valstybės išorės sieną ore kerta neatpažinti skraidantys objektai. Aišku, mes kalbame ne apie tuos objektus, kurie yra iš mistinių platybių ir apie kuriuos rašo mokslinės fantastikos knygos. Tai yra bepiločiai dronai.
Šių aparatų naudojimo žala mūsų valstybei gali būti didelė. Menka paslaptis – dronai gali būti išnaudojami žvalgybiniais tikslais, pernešant kažkokius krovinius, tarp kurių gali būti ir žmogaus sveikatai bei gyvybei pavojingų krovinių. Efektyvaus „vaisto“ nuo tokios veiklos suradimas yra ne rytdienos, ne šios, o vakar dienos skausmas.
Mūsų tarnyba, bendradarbiaudama su įvairiomis institucijomis, verslu, testuoja įvairias sistemas, su kuriomis galėtume neutralizuoti į mūsų valstybę neteisėtai įskrendančius skraidančius aparatus.
– Ar galima sakyti, kad visi tie aparatai, pastebėti pareigūnų, įskrido iš kitos valstybės, ar dalis jų yra keliama ir iš mūsų teritorijos?
– 2017-aisiais tokių skraidančių objektų užfiksuota 34, 2016-aisiais skaičius irgi buvo panašus. Ir visais atvejais kalbame apie įskridimą iš kaimyninių šalių, kuomet mūsų tarnyba oficialiai reagavo, kreipdamasi į kolegas iš tų šalių su prašymu paaiškinti aplinkybes. Kalbame apie akivaizdų valstybės sienos pažeidimo faktą.
– Ar galėtumėte įvertinti, kuriuose Lietuvos pasienio ruožuose dronų aktyvumas yra didžiausias?
Šiuolaikinės konstrukcijos leidžia tokiu būdu įnešti 15–20 kilogramų svorio krovinį. Tai gali būti cigaretės ar kita kontrabanda. 20 kilogramų gali sverti šaunamasis ginklas ar keli, sprogstamieji elementai.
– Didžiausias galvos skausmas yra siena su Baltarusija. Dažniausiai neteisėtus įskridimus pastebime teritorijoje nuo Druskininkų iki Lavoriškių užkardos. Kalbant apie Rusiją, tai – teritorija, kuri eina Nemunu, vienas kitas atvejis buvo susijęs su Kuršių mariomis.
– Kalbate apie įskridimus ir galimą žvalgybinės informacijos rinkimą. Tai yra ne valstybinių institucijų, o kažkokių nusikalstamų organizacijų darbas?
– Labai konkrečiai ir detaliai kalbėti šiuo klausimu nenorėčiau, kai kas yra susiję su tarnybos paslaptimis. Tačiau galiu pasakyti, kad tokias galimybes turi ir valstybinės institucijos, ir, aišku, privatūs asmenys, kurie veikia vedami savo siaurų interesų.
– Minėjote, kad kontrabanda gali būti įnešami daiktai. Turbūt tam naudojami didesnės konstrukcijos dronai?
– Šiuolaikinės konstrukcijos leidžia tokiu būdu įnešti 15–20 kilogramų svorio krovinį. Tai gali būti cigaretės ar kita kontrabanda. 20 kilogramų gali sverti šaunamasis ginklas ar keli, sprogstamieji elementai. Tokiu būdu gali būti gabenami daiktai, kurie tiesiogiai kelia grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei.
– Ar pavyko nors vieną iš tų dronų nutupdyti?
– Turime atvejų, kai mums pavyko perimti dronus, pasižiūrėti, kas ten yra, iš kur atskrido, tačiau ta informacija susijusi su tarnybos paslaptimi.
Šį mėnesį kaip tik pasirašiau atitinkamą tvarką, pagal kurią mūsų pareigūnams suteikiama teisė panaudoti šaunamąjį ginklą.
Kiekvienas neteisėtas sienos pažeidimas yra reguliuojamas Baudžiamuoju kodeksu, todėl tarnyba nori turėti kuo daugiau informacijos. Drono perėmimas, nusodinimas, galimybė susipažinti su jo turiniu yra pagrindinis mūsų interesas.
