„Vyriausybės Seimo darbotvarkei teikiami teisės aktų pakeitimai palies beveik kiekvieną Lietuvos šeimą ir asmenį: pagyvenusius žmones, šeimas, auginančias vaikus, dirbančiuosius. Augant ekonomikai turime galimybę sparčiau didinti pensijas ir mažinti pagyvenusių žmonių skurdą, didinti minimalią algą ir mažinti pajamų nelygybę, skatinant dirbti ir užsidirbti. Taip pat svarbu užtikrinti vienodos kokybės prevencines socialines paslaugas, efektyvesnę apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje bei efektyvios pagalbos suteikimą, padėti apsirūpinti pirmuoju nuosavu būstu šalies regionų teritorijose. Rudens sesijoje priimti sprendimai prisidės prie sunkiausiai gyvenančių Lietuvos žmonių pajamų augimo ir skurdo mažėjimo“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Spartesnis pensijų indeksavimas
Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisomis siūloma keisti pensijų indeksavimo tvarką, įtvirtinant spartesnį nei iki šiol pensijų augimą. Didžiausią poveikį pajustų daugiau įmokų sumokėję pensininkai (turėję didesnes pajamas ir didesnį darbo stažą) bei mažiausias pensijas gaunantys pensininkai.
Už mokėtas socialinio draudimo įmokas planuojama didesnė socialinio draudimo pensijos individualioji dalis, augs pensijos tų, kurie sumokėjo daugiau socialinio draudimo įmokų.
Bendroji – universali ir paraminė – pensijos dalis labiau atitiks savo paskirtį, nes einama didesnio universalumo ir socialinio teisingumo link. Asmenims, turintiems nuo minimalaus iki būtinojo stažo, siūloma mokėti visą bazinę pensiją, o ne jos dalį, proporcingą turimam stažui. Taip siūloma bent minimalų stažą turintiems pensininkams įvesti pensijos „grindis“. Ligos ir motinystės atveju išmokų „grindys“ galioja jau kuris laikas.
Spartesnis pensijų indeksavimas ir papildomas procentas galios tol, kol vidutinė senatvės pensija pasieks 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio arba kol pagyvenusių asmenų skurdo rizikos lygis sumažės iki 25 proc. Skaičiuojama, kad vidutinė pensija 50 proc. VDU turėtų pasiekti jau 2024 metais. Planuojama, kad vidutinė pensija 2024 metais viršys 530 Eur.
Darbo užmokestis
Kitąmet turėtų šiek tiek paaugti darbo užmokestis ir valstybės tarnautojams, pareigūnams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams.
Pareiginės algos bazinio dydžio didinimas paliestų daugiau nei 200 tūkst. viešojo sektoriaus tarnautojų ir darbuotojų.
Mažiausiai uždirbantiems A, B ir C lygio pareigybių biudžetinio sektoriaus darbuotojams taip pat augtų minimalūs pareiginės algos koeficientai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei nuo 2022 metų pradžios minimalią mėnesinę algą (MMA) didinti iki 730 eurų, o minimalųjį valandinį atlygį – iki 4,47 euro. Tai būtų vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų per dešimtmetį. Paskutinį kartą MMA daugiausia kilo 2013 metais, kuomet padidėjo 43 eurais, kitąmet MMA didėtų 88 eurais arba 13,6 proc.
Auginantiems vaikus
Ministerija siūlo pakeisti vaiko priežiūros atostogų tvarką ir jų metu mokamų vaiko priežiūros išmokų dydžius, numatyti neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas, lankstesnes darbo sąlygas tėvams, auginantiems vaikus ir esantiems vaiko priežiūros atostogose.
Siūloma tėvams sudaryti galimybę pasirinkti, ar jie nori vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, arba iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Iš jų 2 neperleidžiamus mėnesius vaiką galėtų prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (įtėvių, globėjų), o likusiu laiku vaikas galėtų būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui, ar įtėviams ir globėjams, tiek vienam iš senelių.
Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, siūloma vaiko priežiūros išmokos dydį nustatyti 60 proc. buvusio atlyginimo „ant popieriaus“, pasirinkus išmoką gauti iki vaikui sueis 24 mėnesiai, vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių būtų 45 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“, o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai – 25 proc. atlyginimo „ant popieriaus“.
Neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais siūloma mokėti 78 proc. atlyginimo „ant popieriaus“ vaiko priežiūros išmoką.
Siūloma taip pat sutrumpinti reikiamą socialinio draudimo stažo laikotarpį tėvystės išmokai gauti.
Vaikų globos (rūpybos) išmokos
Ministerija siūlo beveik dvigubai didinti išmoką šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje globojamiems (rūpinamiems) vaikams. Šios išmokos dydis nesikeitė jau daugiau nei du dešimtmečius. Tikimasi, kad didesnė parama globojamiems (rūpinamiems) vaikams pagerins jų kasdienes gyvenimo sąlygas bei paskatins daugiau šeimų tapti globėjais.
Siūloma ne tik padidinti, bet ir diferencijuoti globos (rūpybos) išmokos dydį pagal vaiko amžių ir poreikius. Taip pat siūloma pratęsti globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo mokėjimą buvusiam globėjui, kai buvęs globotinis pas jį lieka gyventi ir yra jo išlaikomas, kol mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai.
Pritarus ministerijos siūlomiems pakeitimas, padidintą globos (rūpybos) išmoką kitąmet gautų apie 7,5 tūkst. vaikų, iš jų: beveik 2000 vaikų iki 6 metų, per 2000 vaikų nuo 6 iki 12 metų, beveik 1800 vaikų nuo 12 iki 18 metų ir per 1700 besimokantys ir studijuojantys pilnamečiai. Globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą gautų apie 405 buvę globėjai (rūpintojai).
Apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje
Ministerija siūlo Seimui priimti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisas, kurios turėtų užtikrinti efektyvesnę smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens apsaugą bei pagalbos teikimą. Siekiama įtvirtinti naują priemonę – apsaugos nuo smurto orderį, kuris būtų nukreiptas į greitą nukentėjusiojo apsaugą, nepaisant to, ar ikiteisminis tyrimas pradedamas, ar ne. Tai auką apsaugotų pradiniame etape nuo smurto ar bauginimo.
Taip pat siekiama tobulinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją, įtvirtinti specializuotos kompleksinės pagalbos akreditaciją, tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmą, reglamentuoti darbą su smurtautojais.
Socialinės paslaugos
Ministerija Seimui siūlo priimti Socialinių paslaugų įstatymo pataisas, kurios padėtų visoms šeimoms gauti vienodos kokybės prevencines socialines paslaugas. Tai padėtų įveikti problemas, kol jos dar netapo socialine rizika. Prevencinės paslaugos būtų nemokamos ir prieinamos visiems asmenims, šeimoms ar bendruomenėms, kuriems jų reikia.
Planuojama, kad individualios priežiūros darbuotojai ne tik talkins socialiniams darbuotojams, teikiant asmenims socialines paslaugas, bet ir teiks asmens higienos paslaugas nesavarankiškiems gyventojams. Tai iš esmės pagerins paslaugų kokybę senyvo amžiaus ir negalią turintiems asmenims.
Socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje teikiamas paslaugas priskyrus socialinės priežiūros paslaugoms, naudą pajus žmonės su negalia ir jų artimieji. Paslaugos taps ne tik labiau prieinamos, bet ir vienodai kokybiškos visoje Lietuvoje ir pritaikytos individualiems poreikiams.
Taip pat numatoma stiprinti socialinio darbo profesiją.
Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat siūlo didinti teikiamos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti prieinamumą, sudaryti palankesnes sąlygas nuomotis socialinį būstą. Planuose – ir subsidijų dydžių būsto kredito daliai apmokėti nepasiturintiems asmenims ar šeimoms didinimas.
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms apsirūpinti pirmuoju nuosavu būstu šalies regionų teritorijose, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė įstatymo pataisas, pagal kurias trumpinamas laikotarpis, po kurio jaunai šeimai nebereikės grąžinti gautos subsidijos, jei ji norės būstą parduoti. Taip pat gerinamos pažymų, patvirtinančių teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, išdavimo sąlygos.
