Renginio tikslas – skatinti rinktis ekologiškus, pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintus ar saugomų nuorodų ženklais pažymėtus produktus, o taip pat prisidėti formuojant pozityvų požiūrį į sveikesnę mitybą ir valgymo kultūrą Lietuvoje.
„Džiaugiuosi, – šventę pradėjo ministras Andrius Palionis, – kad dauguma mūsų ūkininkų sugrįžta, prisimina senąsias tradicijas ir gamina sveikus produktus. Ministerija stengiasi, kad ant mūsų vartotojų stalų, taip pat ir ugdymo įstaigose, ligoninėse būtų tiekiami ekologiški, pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminti ar saugomų nuorodų ženklais pažymėti produktai. Ne visą laiką, aišku, pasiseka užpildyti pilnai asortimentą. Turime kur tobulėti ir visi kartu pasistengti.“
„Jau kelis metus džiaugiuosi vaikų darželiuose vykdoma priemone. Norėtųsi, kad jų dalyvautų žymiai daugiau, bet manau, kad po truputį šį traukinuką įjudinsim ir ateityje ne tik obuoliai bus tiekiami, o ir daržovės, pagal protėvių receptus ruoštos uogienės ir visi kiti produktai“, – kalbėjo ministras.
Šventė simboliškai pradėta nuo įmonių, savivaldybių ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigų, prisidedančių prie kokybiško mitybos idėjų plėtros, įvertinimo. Specialūs apdovanojimai įteikti Ukmergės, Panevėžio, Lazdijų ir Kauno rajonų, Vilniaus miestų savivaldybėms. Žemės ūkio ministerijos padėkų sulaukė įmonės, tarp kurių – „Lukšių pieninė“, „Rokiškio pieninė“, „Ustukių malūnas“, „Miltinuko receptas“ bei kitos.
Pirmąjį konferencijos pranešimą skaičiusi ministro patarėja Giedrė Pupšytė pristatė ŽŪM iniciatyvas, skatinančias kokybiškų maisto produktų vartojimą.
Nors požiūris į sveiką mitybą keičiasi, dar didelė dalis vartotojų tam neskiria pakankamai dėmesio, neskaito etikečių, neatidžiai renkasi produktus.
Ji pastebėjo, kad nors požiūris į sveiką mitybą keičiasi, dar didelė dalis vartotojų tam neskiria pakankamai dėmesio, neskaito etikečių, neatidžiai renkasi produktus. Anot G.Pupšytės, viena ŽŪM iniciatyvų – specialus aukštos kokybės ar ekologiškų produktų pakuočių žymėjimas – padeda spręsti šią problemą. Kalbant paprastai, vartotojui nereikia atidžiai skaityti ir ieškoti informacijos, nes kokybę paliudija gerai pažįstami simboliai.
„Pagal 2018 m. vykdytų žaliųjų pirkimų rezultatų ataskaitą, bendroji žaliųjų pirkimų, kai buvo perkami produktai, kurių pirkiniams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai skaičius buvo 7, o turi būti 45 procentai“, – kalbėjo ji, pabrėždama dar vienos iniciatyvos – žaliųjų pirkimų – svarbą. Jos teigimu, ministerija deda visas pastangas, kad ateityje šie skaičiai ženkliai paaugtų.
Ne ką mažiau svarbią vietą sveikos mitybos populiarinimo kontekste užima ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms taikoma parama ir vaisių, daržovių bei pieno produktų vartojimo skatinimas švietimo įstaigose.
Kokybe paženklintų produktų įsigijimui taikomus viešųjų pirkimų reikalavimus, procedūras ir smulkių gamintojų bei ūkininkų dalyvavimo galimybes aptarė VšĮ „Centrinė perkančioji organizacija“ (CPO) vadovas Darius Vedrickas.
Bene labiausiai susirinkusiųjų laukta renginio dalis – apvaliojo stalo diskusija, kurios metu progą pasisakyti turėjo kiekvienas norintis. Idėjomis, kritika ir kasdieniais sunkumais dalijosi savivaldybių, švietimo įstaigų atstovai, ūkininkai. Diskusijos dalyviai kėlė klausimą, kodėl kartais taip sunku įsigyti ekologiškų produktų švietimo įstaigoms – ar gali būti, kad Lietuvoje trūksta tiekėjų?
Žemės ūkio ministras diskusijoje pabrėžė, kad labai svarbu skatinti bendradarbiavimą tarp vartotojo ir gamintojo. Mitą, esą Lietuvoje stinga kokybiškų produktų tiekėjų, sugriovė pranešimą paruošęs žemės ūkio kooperatinių bendrovių (ŽŪKB) „Bio LEUA“ direktorius Nikolajus Dubnikovas. Anot jo, statistiniai duomenys patvirtina, kad didžioji dalis žemės produktų, tarp kurių – grūdai, mėsa, pieno produktai – eksportuojama, o vidaus poreikiams lieka per mažai.
„Problema ne ūkininkai. Visko jie prigamina. <...> Ši sistema nesugeba pateikti ūkininkų pagamintos produkcijos ir tuo net nėra suinteresuota. Mes, ūkininkai, matydami šitą vaizdą, suprasdami, kad dabartinė dominuojanti sistema yra nepalanki mūsų produkcijos užaugintos pateikimui <...> ir suprasdami tą problemą vieni iš pirmųjų (25 ūkininkai iš visos Lietuvos) įsteigėme kooperatyvą ir pradėjome daryti trumpųjų grandinių projektą „Rupūs miltai“, kurio vienas iš tikslų yra darželių aprūpinimas“, – kalbėjo N.Dubnikovas.
Pasak jo, įgyvendinant projektą iškilo biurokratinių kliūčių, trukdančių tiekti ekologišką mėsą. Šia tema pasisakė ir ministras A.Palionis. Anot jo, problema išties egzistuoja, bet jau imtasi pokyčių – skerdyklos skatinamos sertifikuotis, kad ekologiškumas išliktų ir po skerdimo.
„Nepaslaptis, – pridūrė jis, – kad per „DNR planą“ ŽŪM planuoja įsigyti mobilias skerdyklas, kurios susijusios ne tik su ekologiškumu, bet ir gyvūnų gerove.“
