Kol ši drama rutuliojasi, 15min pabandė sužinoti ir Lietuvos poziciją, nes mes taip pat turime balsą sprendžiant šį klausimą.
Dubajuje, kur šiuo metu vyksta 87-ojoji Interpolo Generalinės asamblėjos sesija, šiuo metu su delegacija lankosi vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Tačiau jis neatsakė, nei kam Lietuva skirs savo balsą, nei ar įžvelgia grėsmes dėl A.Prokopčiuko kandidatūros.
„Kadangi balsavimas vyks trečiadienį, o kandidatūras į šią poziciją galima teikti iki balsavimo pradžios, todėl kalbėti apie tai dar anksti. Kai bus aiškūs balsavimo rezultatai, tuomet ir bus galima vertinti situaciją“, – teatsakė E.Misiūnas.
M.Laurinavičius: mafija užims Interpolą
15min apie šiuo metu Interpolo vadovo pavaduotojo pareigas einančio A.Prokopčiuko kandidatūrą pasiteiravo Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiojo analitiko Mariaus Laurinavičiaus nuomonės. Jis buvo tiesmukas. Anot analitiko, natūralu, kad „mafijinis“ Rusijos režimas siekia infiltruoti savo žmones į visas tokio tipo organizacijas.
„Iš Vakarų pusės, tai didžiulė grėsmė. Jei mes paversime tarptautinę policijos bendradarbiavimo organizaciją Interpolą mafijos valstybės įrankiu, tai gerokai daugiau nei piktnaudžiavimas tarptautiniais arešto orderiais, ką Rusija daro ir dabar“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
Rusijos bandymų susidoroti su prezidento Vladimiro Putino kritikais per arešto orderius būta ne vienas ir ne du. Taip Kremlius sulaikė verslininką Billą Browderį, žurnalistą Petrą Silaevą, čečėnų opozicijos lyderį Achmedą Zakajevą, prieš korupciją kovojantį aktyvistą Nikitą Kulačenkovą.
„Rusija gali perimti Interpolą. Tai visiškai neįtikėtina, tačiau ši situacija nebūtų be precedentų. Nacių Vokietija 4-ajame dešimtmetyje perėmė Interpolą“, – tviteryje rašė B.Bowderis. Šis JAV verslininkas tvirtina, kad pasinaudojant Interpolu, Rusija jį bandė sulaikyti 6 kartus.
M.Laurinavičius atkreipia dėmesį, kad komentuojant Rusijos Vidaus reikalų ministerijos ir užsienio žvalgybos veterano A.Prokopčiuko kandidatūrą kalbama tik apie dar plačiau atsiversiantį kelią piktnaudžiavimu arešto orderiais, bet grėsmių yra gerokai daugiau. Rusija galės pasiekti dar daugiau informacijos ir turės dar daugiau įvairių poveikio svertų.
„Tų paralelių tarp nacių Vokietijos ir Rusijos režimo yra pakankamai. Rusijos režimas kone kasmet organizuoja visų Europos fašistuojančių organizacijų susibūrimus, suvažiavimus. Ji remia fašistuojančias jėgas visoje Europoje, vien todėl tai galima vadinti ir fašistinių bruožų turinčių režimu.
Bet nors tos istorinės paralelės reikšmingos, man svarbiau dabartiniai dalykai. Visada pabrėžiu: kalbu ne apie Rusijos žmones, o apie jos nusikalstamą režimą, tai akivaizdu. Todėl paralelę vesčiau, jei mes į šias pareigas bandytume skirti Meksikos narkotikų kartelio ar Italijos mafijos veikėją“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
O kaip A.Prokopčiukas išvis atsidūrė tarp realių kandidatų į šį postą? M.Laurinavičiaus vertinimu, problema yra ne Rusija, ji elgiasi natūraliai, o Vakarai, leidžiantys tokius veiksmus.
„Viskas labai paprasta, Rusija, kaip ir kitos šalys, yra šios organizacijos narė. Rusija, pirmiausia, piktnaudžiauja savo dalyvavimu ten. Kalbant apie Interpolą, reiktų imtis priemonių prieš Rusijos piktnaudžiavimą narės statusu ir arešto orderiu. To niekas nedaro.
Vietoj to, leidžiama, ir Rusija deda visas lobistines ir kitas pastangas, kad jų atstovas taptų vadovu. Tai natūralu, kad proteguojama ir siekiama, kad jų atstovas taptų vadovu, bet šiuo atveju turime reikalą su mafijine valstybe“, – konstatuoja apžvalgininkas.
Ukraina oficialiai paskelbė kovosianti
„Ukraina, kuri pirmoji nukentėjo nuo Rusijos agresijos ir šiandien faktiškai sulaiko šią agresiją nuo judėjimo tolyn į Europą, gali ir turi būti išgirsta. Tam mes glaudžiai bendradarbiaujame Interpolo generalinėje asamblėjoje Dubajuje. Su savo partnerių pagalba tikimės užkirsti kelią šiai eilinei hibridinei grėsmei Ukrainai ir visam civilizuotam pasauliui“, – feisbuke pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas.
Kaip rašė jis, šiuo metu sprendžiamas klausimas, ar Interpolas išliks ištikimas principui bendradarbiauti tik paprastų nusikaltimų atveju ir nesikiš į politinio, religinio, rasinio, etninio ar karinio pobūdžio bylas, kaip kad įrašyta jos įstatuose.
„Jeigu Prokopčiukas taps Interpolo prezidentu, tai sudarys sąlygas Rusijos režimui dar labiau išplėsti „raudonųjų pranešimų“ naudojimo neįtinkančių asmenų judėjimo laisvei suvaržyti ir jiems persekioti praktiką šio nepriimtino režimo naudai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė A.Avakovas.
Be A.Prokopčiuko, į Interpolo vadovo postą pretenduoja organizacijos prezidento pareigas einantis Kim Jong-yangas iš Pietų Korėjos, kuris anksčiau užėmė vyresniojo viceprezidento postą.
Anksčiau Interpolui vadovavęs kinas Meng Hongwei po jo paslaptingo arešto Kinijoje spalio 7 dieną atsistatydino. Tuomet organizacijos prezidento pareigas pradėjo eiti Kim Jong-yangas.
Spalio pradžioje Prancūzijoje buvo pradėtas tyrimas dėl Meng Hongwei dingimo, apie kurį pranešė jo sutuoktinė. Ji tvirtino, kad su vyru negalėjo susisiekti nuo rugsėjo 29 dienos ir kad prieš kurį laiką ji socialiniuose tinkluose ir telefonu sulaukė grasinimų.
Vėliau Kinijos pareigūnai paskelbė, kad Meng Hongwei yra Kinijoje ir kad jo atžvilgiu vykdomas tyrimas dėl korupcijos.
