Norvegija yra pažadėjusi, kad konvenciją priims 2016 metais.
„Šį procesą turime stebėti ir stengtis daryti įtaką, pasitelkiant ir kitas šalis. Kreipsimės į Lietuvos ambasadą Norvegijoje, kad aktyviau dirbtų su lietuvių bendruomenėmis, kad lietuviai būtų informuojami apie galimas pasekmes dėl nepriežiūros, kaip ją supranta norvegai“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo parlamentarė.
Kreipsimės į Lietuvos ambasadą Norvegijoje, kad dirbtų didesnį darbą su lietuvių bendruomenėmis, kad lietuviai būtų informuojami apie galimas pasekmes dėl nepriežiūros, kaip ją supranta norvegai.
O.Leiputė sakė, kad atsiradus problemų tėvams reikia kuo intensyviau bendrauti su visomis atsakingomis Norvegijos institucijomis, taip pat ir vaiko teisių apsaugos tarnyba.
„Nors kartais būna beviltiška, bendradarbiavimas yra svarbiausias dalykas“, – pabrėžė ji.
O.Leiputė įspėjo, kad priešingu atveju pasekmės gali būti liūdnos.
Anot jos, norvegų pareigūnai neslepia, jog jeigu vaikas pas globėjus praleido apie metus, laikoma, kad jis su jais užmezgė psichologinį ryšį ir jo perkėlimas pas biologinius tėvus sukeltų stresą. Tokiais atvejais atgauti vaiko beveik neįmanoma.
O.Leiputė teigė, kad norvegams tenka reaguoti į skundus, nes juos rašo ne vien lietuviai, bet ir lenkai, čekai.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi socialdemokratė Birutė Vėsaitė sakė, kad reikia kartu su Čekija daryti spaudimą Norvegijai, kad ši greičiau ratifikuotų Hagos konvenciją.
Į spaudos konferenciją atėjusi Loreta Daškevičė, prieš kurį laiką savavališkai iš Norvegijos parsivežusi savo dukrą, teigė, kad tėvai, kuriems gresia netekti vaikų, bendradarbiauja su institucijomis.
„Nebūna taip, kad tėvai nebendradarbiautų. Tačiau jų institucijos nereaguoja. Mes matome vaiko kančią, norvegai į tai nereaguoja. Tai baisu, kai atima vaiką ir nepaaiškina. Tai jie nebendradarbiauja, jie neklausia vaiko nuomonės“, – piktinosi ji.
Mes matome vaiko kančią, norvegai į tai nereaguoja.
L.Daškevičė išgarsėjo tuomet, kai nusprendė, kad Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnybos atimto vaiko nesusigrąžins teisinėmis priemonėmis.
Ji ryžosi savo vaiką atsiimti savavališkai – parsivežė devynmetę dukrytę ir apsigyveno Palangoje.
Pasirašė deklaraciją, raginančią ratifikuoti konvenciją
ETPA sesijos metu dešimties šalių parlamentarų pasirašytoje deklaracijoje pastebima, jog pastaruoju metu padaugėjo informacijos apie Norvegijoje iš emigrantų šeimų paimtus vaikus dėl netinkamos jų priežiūros, ir apgailestaujama, kad skiriant trumpalaikę globą biologinė šeima ir artimieji giminaičiai nelaikomi prioritetu.
Pageidautina atsižvelgti į vaiko auklėjimo paveldimumą, jo etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog vaikų tėvai ir giminaičiai susiduria su problemomis gaunant informaciją iš Norvegijos atsakingų institucijų apie paimtus vaikus.
Dokumente pabrėžiama, jog Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija įpareigoja gerbti vaiko teisę išsaugant savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius. Pageidautina atsižvelgti į vaiko auklėjimo paveldimumą, jo etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą.
Parlamentarai pripažįsta, kad aktyvėjant globalizacijos procesams ir laisvam asmenų judėjimui, skirtingų valstybių piliečiai susiduria su kultūriniais skirtumais, o skirtingas požiūris į vaikų auklėjimo principus bei skirtingas teisinis reguliavimas įtakoja nesusipratimus ir problemas.
Dėl to pabrėžiama, kad, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus ir teises, būtina siekti tarptautinių susitarimų įgyvendinimo, kurie užtikrintų informacijos apie vaiką rinkimą ir keitimąsi ja bei pripažintų bendradarbiavimo su kompetentingomis vaiko kilmės valstybės institucijomis svarbą. Šie principai įtvirtinti 1996 m. Hagos Konvencijoje ir Norvegijos parlamentas raginamas ją kuo skubiau ratifikuoti.
