„Įstatymu yra numatyta kategorija profesijų, kurioms tam tikri skiepai yra privalomi. Įvertinęs pavojų darbuotojui užsikrėsti užkrečiamąja liga konkrečioje darbo vietoje darbdavys sudaro skiepijamų įmonės lėšomis darbuotojų sąrašą. Svarbu ne tik laikytis teisės aktų, bet ir savo inciatyva saugoti bei rūpintis darbuotojais – ypač dabar, kai puiki sveikatos būklė sumažina riziką užsikrėsti koronavirusu“, – sako medicinos klinikų tinklo „InMedica“ šeimos gydytoja Lina Oliandrienė.
Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas dėl darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašo numato, kad atsižvelgiant į pareigas bei sveikatos istoriją darbuotojai privalo būti paskiepyti nuo difterijos, stabligės, hepatito B, tymų, vėjaraupių, gripo, erkinio encefalito, pasiutligės, hepatito A, geltonojo drugio, vidurių šiltinės, poliomielito, choleros ir meningokokinės infekcijos.
Siūlo skiepytis nuo hepatito A ir vidurių šiltinės
Vieni svarbiausių skiepų darbuotojams Lietuvoje, anot gydytojos, yra nuo hepatito A, vidurių šiltinės ir difterijos bei stabligės. Šių vakcinų reikia ne tik dirbant sveikatos priežiūros įstaigose, bet, pavyzdžiui, ir valymo paslaugas teikiantiems darbuotojams bei kitiems, kurių darbas susijęs su rizika užsikrėsti šiomis infekcijomis. Remiantis įstatymu, jie būtini užsiimantiems nuotekų ir atliekų šalinimo, sanitarinių sąlygų užtikrinimo ir panašia veikla.
„Hepatitas A yra virusų sukeliama liga, kurios metu pažeidžiama kepenų funkcija. Liga pasireiškia pykinimu, vėmimu, blogu apetitu, galvos ir dešiniojo šono skausmais. Kartai ligos pradžia primena gripą, kadangi karščiuojama, skauda sąnarius, pasireiškia bendras silpnumas, mieguistumas ir dirglumas. Hepatitas A plinta fekaliniu-oraliniu keliu, per užkrėstą vandenį, maistą ir rankas. Vakcina nuo šios ligos – labai efektyvi. Suaugusiems rekomenduojama pasiskiepyti dviem dozėmis, tarp kurių turi būti 6-36 mėnesių pertrauka. Po to susidaro ilgalaikis imunitetas ir daugiau skiepytis nebereikia“, – pasakoja L.Oliandrienė.
Vidurių šiltinė yra ūmi infekcinė liga. Anot gydytojos, ši liga prasideda iš lėto, nors gali būti ir ūminė. Jai būdingas nuolatinis karščiavimas, galvos skausmas, sunkios intoksikacijos požymiai, kepenų ir blužnies padidėjimas, kartais ant odos gali atsirasti ir bėrimas.
„Nuo vidurių šiltinės pasaulyje yra registruotos dvi vakcinos. Abi jos po vienos dozės apsaugo nuo 50 iki 80 proc. pasiskiepijusių keletą metų. Šia vakcina nepatariama skiepytis nėščiosioms ir vaikams iki dviejų metų, o papildoma dozė skiriama kas trejus metus“, – pažymi ji.
L.Oliandrienės teigimu, nuo difterijos ir stabligės turėtų pasiskiepyti apskritai visi gyventojai, nepriklausomai nuo jų veiklos – juk susižeisti galima kasdien. Šia vakcina skiepijami vaikai pagal privalomą skiepų kalendorių Lietuvoje, o revakcinacija būtina kas 10 metų.
Verslai neturėtų nustoti rūpintis darbuotojų vakcinacija
Nors Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) jau ne kartą gyventojams priminė, kad dėl susidariusios nepalankios epideminės COVID-19 situacijos ir paskelbto karantino šalyje nerekomenduoja atidėti skiepijimų, nemaža dalis įmonių nustojo vakcinuoti savo darbuotojus.
Anot gydytojos L.Oliandrienės, natūralu, kad kitos ligos šiuo metu yra kiek primirštos, mat visi gyventojai besąlygiškai susitelkę į tai, kaip apsisaugoti nuo COVID-19 viruso.
„Kasdien susiduriame su didžiuliu informaciniu triukšmu ir visas jis apie naujienas, susijusias su COVID-19, tad normalu, kad kitoms infekcijoms „nebelieka vietos“. Tačiau norėčiau priminti, jog norint išlikti sveikam šios pandemijos metu būtina visapusiškai rūpintis savo organizmu – tiek vartojant papildomus preparatus imunitetui stiprinti, tiek vengiant užsikrėsti kitomis ligomis. Juk išsekusiam organizmui kur kas sunkiau stoti į kovą su koronavirusu nei sveikam. Todėl šiuo metu yra būtina, kad kuo daugiau įmonių būtų socialiai atsakingos ir tinkamai pasirūpintų savo darbuotojais“, – pabrėžia medikė.
