Nuošliauža nuo kalno nuslinko savaitės pradžioje. Ji buvo sutvarkyta, tačiau geologai įspėja – ši nuošliauža ne paskutinė, kol nebus imtasi rimtų Gedimino kalno tvarkymo darbų. Tačiau kol kas atrodo, kad valdininkai labiau linkę baksnoti pirštais vieni į kitus, kad kažkas kažko nepadarė.
Susitikimas atšauktas
Penktadienį numatytas susitikimas, į kurį R.Šimašius kvietė kultūros ministrą ir LNM direktorę Birutę Kulnytę, atšauktas, kadangi direktorė susirgo. Tad meras nusprendė kreiptis į direktorę raštu, raštą kartu siųsdamas ir kultūros ministrui Š.Biručiui, premjerui bei Audronei Kasperavičienei, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direktorei.
„Gedimino kalnas – Lietuvos valstybės istorinis ir kultūrinis paminklas ir vienas svarbiausių sostinės Vilniaus simbolių. Gedimino kalno šlaito situacija kelias vis daugiau klausimų, į kuriuos aiškių atsakymų sulaukti nepavyksta nei Vilniaus miesto savivaldybei, nei visiems gyventojams. (…) Akivaizdu, kad kalno šlaitas ir toliau slenka, o jo nuošliaužos griauna Lietuvos nacionalinio muziejaus sieną. Kokie yra tolesni Gedimino kalno sutvarkymo žingsniai, iki šiol nėra aišku.
Atsižvelgdamas į tai, prašau pateikti detalią informaciją dėl konkrečių šiuo metu vykdomų veiksmų susidariusios situacijos likvidavimui bei numatytų ateities veiksmų tvarkant Gedimino kalno šlaitus – tiek slenkantį šiaurinį šlaitą, tiek visą Gedimino kalną“, – rašoma R.Šimašiaus rašte.
Neprofesionaliai rūpintasi?
Kultūros ministerijos išplatintame pranešime ministras Š.Birutis tvirtina, kad Gedimino kalno problema yra ankstesnių vyriausybių neprofesionalaus darbo rezultatas, maskuojant problemas nereikšmingais darbais ir paslepiant juos po velėna. Ministro teigimu, rimta ir profesionalų komanda ėmė dirbti tik tada, kai kalnas ėmė slinkti.
Visų sričių specialistai dirbti, anot ministro, jo kvietimu pradėjo tik šiemet balandį. Primename, kalnas slinkti pradėjo dar vasarį.
„Sudarėme darbo grupę, į kurią įeina visų sričių profesionalai, Lietuvos mokslo akademijos garbi profesūra, geologai, archeologai ir kt. Tada paaiškėjo, kokios bėdos yra kalne – visų pirma jame prilaidota įvairiausių statybinių liekanų, neteisingai sukalti poliai prieš kelis dešimtmečius, nesutvarkyti vokiečių kasti tuneliai. Šlaitai slinko ir anksčiau, tačiau niekas tuo rimtai nesirūpino, tik užmaskuodavo atsivėrusias kalno žaizdas. Kaip ekspertai sako, tokia darbo grupė surinkta pirmą kartą ir rimtai užtikrins kalno stabilumą ateities kartoms, bus profesionaliai atlikti visi reikiami darbai“, – pranešime cituojamas Š.Birutis.
Šlaitai slinko ir anksčiau, tačiau niekas tuo rimtai nesirūpino, tik užmaskuodavo atsivėrusias kalno žaizdas, – sakė Š.Birutis.
Penktadienį ministras susisiekė su LNM direktore B.Kulnyte, teiravosi, ar darbai vyksta pagal planą. Kaip teigia Kultūros ministerija, direktorė informavo ministrą, kad įgyvendinami visi numatyti reikalingi kalno tvarkybos darbai.
Gedimino kalno tvarkybos darbams šiais metais skirta 300 tūkst. eurų, o 2017 m. suplanuota per 800 tūkst. eurų.
Įmonė „TNC Technikos nuoma“ trečiadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad jai teko gelbėti Gedimino kalno šlaitą.
Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, – Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais – nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
