Kaip atsitiko, kad socialinių darbuotojų prižiūrimas senolis buvo rastas alkanas ir išsekęs savo palaikėje trobelėje, kurioje net elektros nėra? Valstybė milijonus eurų skiria vadinamajai institucinei senjorų globai, tačiau patys senoliai nuo jos bėga. Gyventi ir mirti jie nori tik savo namuose, tokiuose, kuriuose dažnai nėra net elementariausių buities patogumų.
Alkanas, išsekęs, apleistas – tokį per 80 metų perkopusį senolį atokiame Biržų rajono Parovėjos seniūnijos vienkiemyje surado čia atskubėję vietos socialiniai darbuotojai ir medikai, pirmasis senolio noras – atsigerti vandens.
„Paskutinę atostogų dieną sulaukiau skambučio iš seniūnijos, kad skambino paštininkė, jog nepaimti dviejų dienų laikraščiai. Lėkėme žiūrėti, nes laikraščius jis visuomet pasiimdavo ir skaitydavo, sekdavo naujienas. Nuvažiavę atradome jį miegantį savo lovoje, sąmoningą, tačiau labai alkaną ir ištroškusį“, – pasakoja Parovėjos seniūnijos socialinio darbo organizatorė Rada Gudeikienė.
Taip atsitiko, kai netikėtai mirė iš namų išėjęs jo brolis, kuris ir rūpinosi senoliu. Jaunesnio brolio kūną netoliese esančiame melioracijos griovyje policijos pareigūnai rado tik po to, kai rastas namuose užrakintas ir išsekęs senolis. Be maisto ir vandens vyras praleido beveik savaitę.
16 metų šią brolių šeimą lankiusi R.Gudeikienė sako, ne kartą siūliusi jiems keltis į senelių globos namus, tačiau broliai atsisakydavo ne tik valdiškos pastogės, bet ir siūlomų medicinos paslaugų, o pačiai soc. darbo organizatorei ne kartą ir duris parodė, ir neįsileido.
