Spalio pradžioje Lietuva sulaukė Jungtinių Tautų (JT) kritikos dėl to, kad ŽIV infekuotųjų gydymas mūsų šalyje prieinamas tik mažam ratui žmonių – tiems, kurių organizmuose virusas yra įsivyravęs ir peržengęs nustatytą ribą. Skaičiuojama, kad dėl to Lietuvoje gydymo valstybės lėšomis sulaukia tik apie 20 proc. žinomų virusio nešiotojų.
Dabar antiretrovirusinė terapija (ATR) skiriama tik tada, kai paciento kraujyje limfocitų kiekis nukrenta žemiau 350 mm3. Normalus jų kiekis – 500–1200 mm3.
Tačiau sprendimai, kurių reikia, kad gydymą gautų visi viruso nešiotojai, nepriimti iki šiol.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė 15min teigė, kad pati ministerija laukia šio sprendimo. Patarėja vylėsi, kad pavyks kuo greičiau suderinti šį klausimą su TM ir rasti visas puses tenkinantį sprendimą.
Tuo metu TM Bausmių vykdymo sistemos skyriaus patarėjas Tauras Rutkūnas 15min aiškino, jog tenka tik apgailestauti, kad SAM savo planų gydyti visus ŽIV viruso nešiotojus esą iš anksto nederino su TM.
„Todėl nedelsiant įsigaliojus minėtai tvarkai nebūtų galimybių užtikrinti gydymo visiems ŽIV užsikrėtusiems asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose“, – pabrėžė ministerijos atstovas.
Kaip paaiškino T.Rutkūnas, pagrindinė problema – kad laisvės atėmimo vietose teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos yra finansuojamos ne iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, bet iš valstybės biudžeto skiriamų asignavimų.
Kalėjimų departamentui trūksta 1,4 mln. eurų
Jo teigimu, skaičiuojama, kad vieno užsikrėtusio asmens gydymas antiretrovirusiniais vaistais kainuoja apie 6 tūkst. eurų per metus.
„Kadangi pagal esamą tvarką ŽIV gydymas antiretrovirusiniais vaistais per metus taikomas tik 65-70 suimtųjų ir nuteistųjų, minėtam asmenų skaičiui reikalingo gydymo užtikrinimui ir buvo suplanuotos bei patvirtintame 2018 metų valstybės biudžete paskirtos atitinkamos lėšos“, – pabrėžė jis.
Patarėjas pridūrė, jog norint gydyti visus užsikrėtusiuosius, papildomai reikėtų gydyti dar apie 250 suimtųjų ir nuteistųjų, o tam papildomai reikėtų apie 1,4 mln. eurų, kurie šių metų biudžete nėra numatyti, o savo parengtą projektą, pasak T.Rutkūno, SAM pateikė derinti tik pernai gruodžio 21 dieną. Tuo metu Seimas jau buvo priėmęs kitų metų biudžetą.
„Atsižvelgiant į tai, TM atkreipė SAM dėmesį, kad pagal turimą finansavimą šios tvarkos negalėtų įgyvendinti pilna apimtimi, todėl pasiūlė nustatyti, kad nauja ŽIV gydymo tvarka įsigaliotų tik tada, kai bus išspręstas klausimas dėl papildomų lėšų skyrimo Kalėjimų departamentui pavaldžioms įstaigoms vykdyti suimtųjų ir nuteistųjų gydymą antiretrovirusiniais vaistais“, – teigė jis.
Ministerijos atstovo teigimu, norėdama pagreitinti klausimo sprendimą, TM pasiūlė SAM pakeisti tvarką ir leisti suimtuosius ir kalinius gydyti PSDF lėšomis.
Tai esą padėtų sklandžiau planuoti lėšų poreikį ir leistų išvengti panašių problemų.
Tačiau Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovas spaudai Rimantas Zagrebajevas 15min paaiškino, kad pagal galiojančius teisės aktus TM siūlymo įgyvendinti neįmanoma. Anot jo, Sveikatos draudimo įstatymas numato, kad kalinimo vietose esančių asmenų gydymas apmokamas biudžeto lėšomis.
„Jeigu tokie asmenys dėl sveikatos paslaugų atvežami į miesto ligoninę, turinčią sutartį su teritorine ligonių kasa, tada jų gydymas apmokamas iš PSDF, bet būtent iš valstybės biudžeto lėšų, nes pats PSDF susidaro iš PSD mokančiųjų įmokų ir valstybės biudžeto asignavimų“, – pabrėžė jis.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė 15min taip pat sakė, kad pagal dabartinį teisinį reglamentavimą PSDF lėšomis pilnai apmokėti šių paslaugų nėra galimybės: „Tokia tvarka egzistuoja jau daugybę metų. Tad TM ir Kalėjimų departamentas turėtų ieškoti finansinių išteklių savo sistemos viduje, kaip apmokėti už tokias paslaugas.“
Infekcija tarp kalinių plinta nevaldomai
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, iki sausio 1-osios Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 3012 asmenų.
Naujų ŽIV atvejų pernai tarp vyrų nustatyta penkis kartus daugiau nei tarp moterų – atitinkamai 220 ir 43. Daugiausiai užsikrėtusių ŽIV vyrų, 56, išaiškinta Alytaus pataisos namuose, dar 41 atvejis – kitose įkalinimo įstaigose.
Daugiau kaip 80 proc. įkalinimo įstaigose nustatytų naujų ŽIV atvejų pagrindinis infekcijos perdavimo būdas – narkotikų vartojimas.
Beje, įkalinimo įstaigose infekcija plinta žaibiškai. To paties ULAC duomenimis, 2015 metais šiose įstaigose diagnozuoti 23 nauji ŽIV infekcijos atvejai, 2016 metais – 70, o per dešimt 2017-ųjų metų mėnesių – 83.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja L.Bušinskaitė-Šriubėnė 15min patikino, kad užsikrėtę ŽIV tikrai sulauks šio sprendimo.
SAM skaičiavimu, jei 2018 metais būtų gydoma apie 1000 ŽIV užsikrėtusių pacientų, o 2019 m. – 1100 pacientų – toks yra Lietuvos infektologų prognozuojamas pacientų skaičius, gydymas atsieitų apie 7,1–7,9 mln. eurų.
