„Kolegijos sprendimas yra principinis: į klausimą „būti ar nebūti“ atsakome būti, o galutinį sprendimą, įvertinusi visas faktines, istorines aplinkybes, argumentus už ir prieš, priims taryba. Visada yra dvi medalio pusės, o šioje istorijoje jos labai ryškios: viena faktinė, dokumentinė, kita – emocinė. Jeigu kalbėsime apie faktinę pusę, čia gilios pašto istorijos nėra, bet dažniausiai emocija būna stipresnė už faktines aplinkybes, daugeliui šis pašto skyrius yra neatsiejama senamiesčio dalis“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Pašto skyrius Aukštojoje gatvėje 13 buvo uždarytas kovo pradžioje. Su AB Lietuvos pašto vadove buvo sutarta, kad patalpų nebus skubama parduoti, o miestas įvertins galimybes jas perimti ir įveiklinti. Per šį laiką specialistai apžiūrėjo patalpas, apskaičiavo preliminarius investicijų bei išlaikymo kaštus, surinkti duomenys apie pastato istoriją.
Nors gilių istorinių pašto tradicijų šiame pastate nėra, pašto skyrius čia veikė tik nuo 1978 metų, kolegijos nariai išreiškė nuomonę, kad patalpos būtų naudingos miesto kultūriniams poreikiams tenkinti. Kaip vienas iš panaudojimo variantų įvardijamas muziejaus ekspozicijos sukūrimas pašto tematika, kartu tai galėtų būti erdvė, kur vyktų edukaciniai užsiėmimai, užsukę turistai galėtų įsigyti atviruką ar pasigaminti medalį su Klaipėdos simbolika. Taip pat būta siūlymų į šią senamiesčio erdvę pažvelgti ir platesniu kontekstu, mat netoli įsikūręs ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, ir Parodų rūmai, ir Etnokultūros centras, galbūt patalpos praverstų kažkurios įstaigos vykdomai veiklos sričiai stiprinti.
Pastatas Aukštojoje gatvėje 13 yra pastatytas XIX a. ir priklauso 1978 metais restauruotų namų kompleksui, kurį sudaro penki XVIII–IX a. simetriški, mansardiniais stogais dengti namai. Pašto skyrius čia įsikūrė po restauracijos, 1978 metais.