Pasak jos, Etikos ir procedūrų komisija turi išaiškinti, ar šiuo klausimu gali balsuoti parlamentarai, kurių partijos kada yra gavusios paramą iš koncerno „MG Baltic“.
„MG Baltic“ koncernas, kurio viceprezidentas Raimondas Kurlianskis įtariamas davęs V.Gapšiui kyšį, yra rėmęs beveik visas didžiąsias parlamentines partijas, kai tai dar buvo leista.
„Aš noriu pastebėti, kad nutarimas būtų tikrai nešališkai priimtas, kaip Seimo pirmininkė kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad galutinai balsuojant visi būtumėme absoliučiai ramūs, prašau įvertinti tų partijų ir frakcijų Seimo narių, kurios yra gavusios kada nors iš šios kompanijos oficialų rėmimą, ar nebus supainioti viešieji ir privatūs interesai, ar nereiks jiems nusišalinti. Todėl prašau Etikos ir procedūrų komisijos išvados, pertrauka priėmime“, – paskelbė L.Graužinienė.
Šis jos sprendimas pasitiktas opozicijos pasipiktinimo šūksniais.
„Kada Etikos komisija pasakys, kad tos frakcijos gali balsuoti, kurios gavusios paramą, tada kalbėsime apie kitas statutines pertraukas“, – į audringus parlamentarų reikalavimus leisti pasisakyti dėl vedimo tvarkos atsakė L.Graužinienė.
„Kaip Ukrainoje, užimkite tribūną ir pasimuškite“, – diskusijas baigė parlamento vadovė ir paskelbė kito klausimo svarstymą.
Nutarimo projekte, kuriuo sudaroma komisija V.Gapšio neliečiamybės klausimu, jos darbo pabaiga numatyta rugsėjo 15 dieną. Opozicijos atstovai tai įvertino kaip trukdymą tyrimui.
„Yra toks terminas, kai teisėsaugai trukdoma dirbti, nusikaltimo priedanga“, – sakė opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.
Opozicinis Liberalų sąjūdis siūlė datą keisti į liepos 15 dieną, bet šio siūlymo L.Graužinienė neteikė balsavimui, ir liberalai savo ruožtu Etikos ir procedūrų komisijai apskundė jos veiksmus.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas frakcijos vardu paprašė 30 minučių pertraukos, kad būtų galima pateikti datos pakeitimą, bet dėl šios pertraukos L.Graužinienė balsuoti nepasiūlė. Dar svarstant klausimą dėl komisijos liberalai sako registravę pasiūlymą raštiškai, bet balsavimui jis nebuvo pateiktas.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ketvirtadienį kreipėsi į Seimą prašydamas panaikinti „darbiečio“ Vytauto Gapšio neliečiamybę. Pasak generalinio prokuroro, V.Gapšys „už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, dviejų koncernui „MG Baltic“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir kitų naudai pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė 25 tūkst. eurų kyšį“.
Seimo statutas numato, kad išklausius generalinio prokuroro pranešimą, Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė negu vienos valandos, bet ne ilgesnė negu dviejų valandų pertrauka. Po pertraukos Seimas priima vieną iš dviejų sprendimų: sudaro komisiją arba pradeda parengiamuosius apkaltos veiksmus.
Prokuratūros rašte Seimui teigiama, jog „V.Gapšys nuo praėjusių metų rugsėjo 28 dienos iki šių metų sausio 22 dienos Vilniuje vykusių susitikimų metu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui R.Kurlianskiui už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už koncernui „MG Baltic“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, t. y. už įtaką Darbo partijos frakcijos nariams ir asmenišką balsavimą Seime svarstant Pelno mokesčio įstatymo pataisų projektą bei priimant Seimo nutarimą dėl kelio Vilnius-Utena projekto – tiesiogiai savo ir kitų naudai pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė kyšį – 25 tūkst. eurų“.
V.Gapšys šiuos įtarimus neigia ir sako nematantis pagrindo dėl jų naikinti imunitetą.
V.Gapšys šiuos įtarimus neigia ir sako nematantis pagrindo dėl jų naikinti imunitetą.
Generalinės prokuratūros kontroliuojamame Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame tyrime dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu V.Gapšys yra apklaustas specialiuoju liudytoju. Jo neliečiamybę prokurorai siekia panaikinti, nes imunitetas neleidžia patraukti Seimo nario baudžiamojon atsakomybėn.
Tame pačiame ikiteisminiame tyrimai įtarimai dėl kyšininkavimo pateikti buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui ir eksparlamentarui Eligijui Masiuliui.
