Pirmąjį apklausti komisija ėmėsi LRT tarybos pirmininką Ž.Pečiulį.
Jį komisija klausinėjo pusantros valandos. Tuomet A.Širinskienė pasiūlė kitų atvykusių svečių ketvirtadienį nė neapklausti. Tačiau kiti komisijos nariai tikino, kad būtų nemandagu neapklausti atvykusio ir pusantros valandos už durų laukusio LRT direktoriaus. Tuomet nutarta jo apklausai skirti bent pusvalandį ir ją pratęsti kitą savaitę. LRT generalinio direktoriaus pavaduotojo Rimvydo Paleckio ketvirtadienį komisija apklausti nutarė nespėsianti ir pusantros valandos pralaukusį už durų LRT generalinio direktoriaus pavaduotoją paleido į darbą.
A.Siaurusevičiaus ketvirtadienį komisija nutarė klausti apie LRT darbuotojus. A.Širinskienė sakė, kad LRT turi apie 600 darbuotojų, bet pusė jų dar gauna ir autorinius atlyginimus ir klausė, kodėl taip yra.
„Jūs nesinervinkite, gerbiama Seimo nare, mes viską papasakosime, bet dėl vedimo tvarkos, jums patiems geriau būtų žinoti, koks klausimas bus. Reikia pasiruošti. Jūs gi norite sužinoti, aš tikiuosi“, – pamokė parlamentarę A.Siaurusevičius, pareiškęs, kad labiau ruošėsi atsakyti į klausimą apie LRT valdymo struktūrą.
LRT generalinis vadovas tikino, kad LRT turi per 600 darbuotojų, kai Latvijoje vien televizijos dviejuose kanaluose dirba 450 žmonių.
Jūsų visa problema, kad jūs bandote apibendrinti, o kiekvienas atvejis yra individualus, – teigė A.Siaurusevičius.
A.Siaurusevičius sakė, kad jam atėjus dirbti visi LRT kūrybiniai darbuotojai gaudavo minimalias algas ir honorarus, o administracija – normalų darbo užmokestį. Tai buvo socialinė problema, sakė A.Siaurusevičius. Anot jo, darbuotojai dėl to neėmė atostogų, negalėjo sirgti, eiti motinystės atostogų.
Tuomet palaipsniui honorarų pradėta atsisakyti. Dabar, pasak LRT generalinio direktoriaus, niekas LRT nedirba už minimalų atlygį. Autorinius atlygius, pasak A.Siaurusevičiaus, darbuotojai gauna tada, kai laisvu nuo darbo metu imasi kitos veiklos LRT. Pavyzdžiui, laidų vedėjai garsina filmus, radijo laidų vedėjai veda televizijos laidas.
„Jūsų visa problema, kad jūs bandote apibendrinti, o kiekvienas atvejis yra individualus“, – kalbėjo A.Siaurusevičius.
Jis tikino, kad LRT tai ne gamykla. Joje dirba kūrybininkai, tačiau už papildomus kūrybinius darbus mokama pagal autorines sutartis, o už techninius – kaip už papildomą darbą.
A.Širinskienė sako, kad yra atvejų, kai metinis atlyginimas siekia vos 4 tūkst. eurų, o autorinės sutartys – 20–30 tūkst. eurų.
„Gali būti tokių atvejų. Kas daugiau dirba, tas daugiau ir uždirba“, – aiškino A.Siaurusevičius.
Pasak jo, televiziją žiūrintiems ir suprantantiems nekyla klausimų, kiek kas kainuoja. Todėl jis siūlė komisijai pasirinkti kelis konkrečius atvejus ir juos išsamiai panagrinėti.
„Kažkokios sąmatos po miestą jau mėtosi. (...) Ir šiaip mes dviese čia jau kalbamės, o kur komisija? Jei jūs mums duosite, galime pasiimti kelis konkrečius atvejus ir aš jums konkrečiais pavyzdžiais parodyčiau, kodėl taip yra. Nes jų yra įvairių. Įvairiausių. Įvairiausio sudėtingumo. Mes galėsime, jei jūs mums duosite tai, apie ką kalbate, o aš nežinau, apie ką jūs kalbate“, – A.Širinskienei sakė A.Siaurusevičius.
Ji tikino kalbanti abstrakčiai, o ne apie konkrečius atvejus.
Tačiau A.Siaurusevičius sakė, kad televizijoje viskas labai individualu. Jis aiškino, kad papildomo darbo gauna tie, kuriuos pasirenka režisieriai. A.Siaurusevičius pasakojo, kad radijo transliacijai tereikia mikrofono, o televizijoje yra ir kameros gervės, ir nešiojamos kameros, ir stacionarios.
„Tas žmogus, kuris sugeba dirbti šitą darbą, yra labiau reikalaujamas, todėl jis daugiau uždirba“, – teigė A.Siaurusevičius.
A.Siaurusevičius: „Komisija neturi nė vieno dokumento“
Klausiamas, kaip LRT tvarko dokumentus ir kaip pateikė informaciją atsakydami Seimo nariams.
A.Siaurusevičius tikino, kad kol kas tyrimo komisija išvis nėra gavusi nė vieno dokumento. Ir vargu ar LRT spės juos su visais aprašais pateikti per dvidešimt dienų. Komisijos pirmininkas Arvydas Nekrošius tikino, kad Seimo nariams pateiktą informaciją komisija turi teisę naudoti kaip papildomą.
„Turiu priminti, kad tada komisija turės galimybę padaryti poėmį“, – teigė A.Širinskienė.
Turiu priminti, kad tada komisija turės galimybę padaryti poėmį, – teigė A.Širinskienė.
LRT generalinis direktorius tikino, kad poėmių visai nereikia, tereikia susitarti kaip, kokiomis dalimis ir kokiu formatu informacija bus pateikta. Pasak jo, iki šiol kontrolieriai dokumentus skaitydavo LRT patalpose. Anot jo, kopijuojant dokumentus gali atsirasti klaidų, nenusikopijuoti sutarčių numeriai. Dar laiko reikia aprašams surašyti.
„Jau matau, kad pirmininkas sako, kad tai bus gynybos taktika. Čia ne gynybos taktika. Mes viską pateiksime, bet norime tai padaryti atsakingai“, – teigė LRT generalinis direktorius.
A.Širinskienė sakė, kad Seimo nariai jau yra perdavę komisijai iš LRT gautus dokumentus. Taip pat ji tikino, kad A.Siaurusevičius neturėtų kalbėti apie registracijos numerius ant sutarčių, nes tai jau gali būti traktuojama kaip klastojimas. O tuo jau turėtų domėtis prokuratūra.
A.Siaurusevičius tokį Seimo narės pasisakymą traktavo kaip išankstinės nuomonės skelbimą. Pasak jo, apie tai su A.Širinskiene, greičiausiai, teks kalbėtis atskirai. Vis dėlto A.Siaurusevičius sako, kad kol kas negalvoja apie prašymą A.Širinskienę nušalinti nuo komisijos darbo. Esą bus bandoma Seimo nariams viską paaiškinti ir atsakyti į visus klausimus.
„Diena prarasta, bet gal abipusiai naudinga“, – išeidamas iš Seimo komisijos posėdžio pareiškė LRT vadovas.
Tačiau po savaitės jam teks sugrįžti į Seimą. Komisija nutarė jo apklausą pratęsti kitą savaitę,
Ž.Pečiulis: „Ar visi Seimo nariai supranta biudžetą?“
Ž.Pečiulis komisijos nariams sakė, kad LRT yra specifinė įstaiga, nes jos veiklą reguliuoja net atskiras įstatymas.
„Valstietis“ Virginijus Poderys tarybos pirmininko klausė, kas LRT atsakingas už įstaigos auditą ir kas turi teisę jį užsakyti.
Kai Seimas tvirtina biudžetą, tai ar tikrai visi Seimo nariai išmano tuos skaičius? Tikiu, kad taip, – sakė Ž.Pečiulis.
„2016 m. įstaigą tikrino Valstybės kontrolė, o pernai taryba pasirūpino, kad būtų atliktas valdymo struktūros auditas“, – atsakė Ž.Pečiulis. Pasak jo, pastarąjį auditą taryba įpareigojo užsakyti LRT administraciją, o paskui taryba gilinosi į rezultatus ir svarstė, kaip įvykdyti rekomendacijas.
Tuo tarpu vidaus auditus LRT užsako generalinis direktorius, pripažino Ž.Pečiulis.
V.Poderys klausė, apie LRT valdybą, kuri būtų nepriklausoma nuo LRT generalinio direktoriaus. Pasak Ž.Pečiulio, administracinė komisija šiuo metu atlieka panašias funkcijas. Jis sakė esąs humanitaras ir nežinąs, kokia tvarka būtų geresnė.
Konservatorius Andrius Navickas klausė, ar šiuo metu LRT taryba turi aklai pasitikėti administracinės komisijos pateiktomis vidaus auditų išvadomis. Pasak jo, tokiu atveju, viskas priklauso nuo administracinės komisijos sąžiningumo.
„Mes biudžeto projektą teikiame administracinei komisijai, ji pateikia išvadas, rekomendacijas, tada svarstymas persikelia į Audito ir strateginio planavimo darbo grupę, kuri toliau su administracine komisija ir administracija, gilinasi į klausimą, o galiausiai dokumentą tvirtina taryba“, – sakė Ž.Pečiulis.
Darbo grupėje, pasak jo, dirba ir tarybos nariai. Ir ji, anot LRT tarybos vadovo, visuomet biudžetui turi pastabų, klausimų.
„Ką gali eilinis tarybos narys suvokti apie finansų dinamiką? Šį tą gali. Jis gali matyti pokyčius. Pavyzdžiui, kiek didėja programų kainos, kiek daugiau išleidžiama technikai. Mes neanalizuojame programų turinio, bet ryšys su tuo yra matomas“, – aiškino LRT tarybos vadovas.
Ž.Pečiulis tikino, kad yra sąžiningas ir nesako esąs geriausias pasaulyje finansų specialistas, tačiau akcentavo, kad LRT taryba gali vertinti pokyčius ir pasitiki specialistų nuomone.
„Kai Seimas tvirtina biudžetą, tai ar tikrai visi Seimo nariai išmano tuos skaičius? Tikiu, kad taip“, – kalbėjo jis, atsakydamas į „darbiečio“ Petro Čimbaro klausimą apie LRT tarybos narių LRT finansinės strategijos išmanymą.
Pasak jo, LRT tarybos nariai turi tam tikrą neliečiamybę ir yra nepriklausomi, nes nariai skiriami šešeriems metams be teisės būti atšaukti, nebent atsistatydintų arba praleistų 4 posėdžius. Anot jo, tokia tvarka užtikrina normalų darbą, kai LRT yra puolama.
Ž.Pečiulis: Galima nusižiūrėti marihuanos legalizavimą
Konservatorius Ž.Pečiulis tikino, kad apie bandymus kėsintis į LRT nepriklausomumą galima įtarti, nes politikai dabar viešai daug kritikuoja LRT, aiškina, kad ji turi tapti skaidri, kaip BBC.
Tačiau LRT tarybos pirmininkas sako, kad tuomet galima nusižiūrėti ir daug kitų tvarkų. Pavyzdžiui, vaikų teisių apsaugos sistemą nuo Norvegijos, draudimą spjaudyti prieš vėją ar legalizuoti marihuaną.
„Mums kyla nerimo, nes nutrūko teisinis kelias. Prasidėjo parašų rinkimai, vertimas pažeisti įstatymus, susirašinėjimas per žiniasklaidą“, – aiškino jis.
Ž.Pečiulis tikino, kad LRT ataskaita, kurią institucija teikia Seimui, yra pateikiama būtent LRT tarybos. Jis akcentavo, kad 2015 m. ataskaitos Seimas net nesvarstė, o pernai patvirtino ataskaitą per 40 min. Kultūros komiteto posėdyje LRT taryba atsakė į visus užduotus klausimus. Ž.Pečiulis tikina, kad yra paklausęs Kultūros komiteto, kodėl Seimas iki šiol nėra patvirtinęs ataskaitos ir pasiūlęs atsakyti į klausimus, bet jokio atsako nesulaukęs.
„Užuot tęsus procesą, prasidėjo parašų rinkimas ir tai baigėsi tuo, ką turime dabar. Noriu paklausti: kokia yra įstatyme numatytos LRT tarybos 2015 ir 2016 m. ataskaitos tvirtinimo tvarka?“ – klausė Ž.Pečiulis.
Tačiau Seimo narė „valstietė“ Agnė Širinskienė abejojo, ar LRT taryba yra pateikusi atskirą ataskaitą, kaip esą numato įstatymas.
Ž.Pečiulis tikino, kad LRT tarybos ataskaita yra įtraukta į LRT ataskaitą, nes nėra tradicijos teikti atskirą dokumentą. Tuomet A.Širinskienė ėmė piktintis, kad LRT taryba laikosi tradicijų, o ne įstatymo. Kivirčą nutraukė konservatorius A.Navickas.
„Aš jaučiuosi čia kaip teismo procese. Nepaisant to, Ž.Pečiulis ir LRT taryba nėra kaltinamoji“, – aistras gesino jis.
A.Širinskienė dar klausė, kodėl LRT taryba Seimui nepateikė net tų dokumentų, kuriuos prodiuseriai sutiko viešinti.
Ž.Pečiulis tikino, kad kai kurie prodiuseriai sutiko teikti dokumentus tik su sąlyga, kad jie nebus skelbiami viešai. Esą todėl jų sutartys ir nėra pateiktos Seimui. Be to, pasak Ž.Pečiulio, ne visas sutartis LRT taryba turi po ranka. Jis skaičiavo, kad prie atsakymų Seimui dirbo dešimt žmonių.
LRT kreipėsi į Seimo etikos sargus
Ketvirtadienį LRT pranešė besikreipianti į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama paaiškinti, ar Seimo komisijos reikalavimas per 20 dienų pateikti didelės apimties skirtingų sričių 5-erius ar daugiau LRT veiklos metus apimančius dokumentus ir informaciją nepažeidžia Seimo laikinųjų komisijų įstatymo reikalavimo netrikdyti valstybės institucijų darbo
Taip pat prašoma paaiškinti, ar nebūtų rezultatyviau ir taupiau, kad laikinoji tyrimo komisija su prašomais pateikti dokumentais susipažintų LRT patalpose, iš anksto suderinus prašomų dokumentų ir informacijos laikotarpį bei veiklos sritį, o sudominusių dokumentų kopijas LRT per įmanomai trumpiausią terminą pateiktų parlamentarams.
„LRT jokiu būdu neatsisako pateikti komisijos reikalaujamų dokumentų, o tik siekia išsiaiškinti racionalaus, taupaus ir rezultatyvaus bendradarbiavimo su Komisija formą. Dėl kai kurių klausimų patikslinimo LRT į komisiją vakar kreipėsi atskiru raštu“, – pranešime žiniasklaidai perfrazuojamas visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius A.Siaurusevičius.
LRT veiklą tiriančios Seimo komisijos pirmininkas „valstietis“ A.Nekrošius BNS sakė, kad pati komisija apsispręs, kaip visuomeninis transliuotojas turėtų pateikti dokumentus, kartu pabrėžė, kad oficialaus prašymo dėl leidimo didelės apimties informaciją pateikti dalimis ar panašiai Seimo komisija nėra gavusi.
„Mes tą informaciją (dėl kreipimosi į EPK – BNS) turime, manau, kad pati komisija apsispręs, kaip tai įgyvendinti, ar primygtinai prašyti per nurodytą terminą, ar imtis kitų priemonių“, – sakė A.Nekrošius.
Klausiamas, kaip vertina LRT žingsnį kreiptis į Seimo etikos sargus, Seimo vicepirmininkas A.Nekrošius atsakė: „Aš negalėčiau vertinti jų gynybinės strategijos, ar jie čia bando vilkinti, ar nebando, aš tai priimu kaip faktą ir mes kaip laikinoji tyrimo komisija bandysime diskutuoti tuo klausimu“.
A.Nekrošius teigė, kad komisija svarstytų prašymą dėl susipažinimo su dokumentais vietoje, tačiau išklausiusi argumentus.
„Visų pirma mes jų paprašėme pateikti (informaciją – BNS), o ne mes norime kažkur vykti ar panašiai. Jie mums turi argumentuotai atsakyti, kodėl jie nenori pateikti. Jų prašymą mes svarstysime, kol kas oficialiai rašto su parašu negavome, turime tik pranešimą bendrą, kad jie kreipėsi“, – situaciją komentavo A.Nekrošius.
Priims ir anoniminius skundus
Pirmasis Seimo komisijos posėdis vyko sausio 25-ąją. Tądien parlamentarai nusprendė išsiųsti keturiolika užklausų valstybės institucijoms ir paprašyti pagalbos atliekant tyrimą. Komisijos pirmininkas „valstietis“ A.Nekrošisu sakė, kad kol kas nesulaukta nė vieno atsakymo.
Taip pat pirmame posėdyje „valstietė“ A.Širinskienė pasiūlė komisijai į pagalbą pasitelkti ir visuomenę. Seimo narė tvirtino, kad jau dabar žmonės noriai dalijasi informacija apie LRT veiklą, todėl esą reiktų sukurti elektroninio pašto adresą, kuriuo visuomenė galėtų teikti turimą informaciją.
Tačiau kol kas tai nėra padaryta. Komisijos pirmininkas A.Nekrošius sakė, kad ketvirtadienį komisija nutarė, kad bus sukurtas elektroninio pašto adresas, kuriuo bus laukiama žinių iš visuomenės. Kol kas tokio pašto sukurto nėra, bet jis turi atsirasti kitą savaitę. Greičiausiai į komisiją bus galima kreiptis paštu lrtkomisija@lrs.lt.
Šiuo paštu komisija lauks ir anoniminės informacijos.
„Jei ji būtų kažkokia esminė, kelianti susirūpinimą, tai aš manau, kad tikrai būtų galima atkreipti dėmesį ir galbūt netgi perduoti kitoms institucijoms. Nebūtinai patiems spręsti“, – apie anonimų pateiktą informaciją kalbėjo A.Nekrošius.
Ketvirtadienio posėdyje komisija išrinko ir komisijos pirmininko pavaduotoją. Šios pareigos pirmiausia buvo siūlomos opozicijos atstovui.
Konservatorius Andrius Navickas teigė, kad jo atstovaujamos partijos frakcija šios pozicijos atsisako ir į šias pareigas pasiūlė A.Širinskienės kandidatūrą. Ši kandidatuoti nesutiko. Komisijos pirmininko pavaduotoju buvo išrinktas „tvarkietis“ Rimas Andrikis.
Komisijoje, be pirmininko A.Nekrošiaus, dar dirba „valstiečiai“ Agnė Širinskienė, Dainius Gaižauskas, Kęstutis Mažeika, Virginijus Poderys, „tvarkietis“ Rimas Andrikis, konservatoriai Agnė Bilotaitė, Andrius Navickas ir Žygimantas Pavilionis, „socdarbietis“ Petras Čimbaras, Lenkų rinkimų akcijos atstovė Vanda Kravčionok.
Liberalai ir socialdemokratai savo atstovų į komisiją neskyrė iš esmės prieštaraudami komisijos kūrimui. Todėl liko neaišku, koks yra kvorumas komisijoje – 6 ar 7 atstovai. Dėl šio klausimo bus kreipiamasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
Tyrimą komisija įpareigota atlikti iki birželio mėnesio.
