Trys konservatoriai paskelbė paliekantys komisiją, kai Seimas antradienį nusprendė nesiaiškinti situacijos žemės ūkyje, trečią kartą apsvarstęs opozicijos siūlymą pradėti parlamentinį tyrimą.
„Aš matyčiau, kad tai eilinis kerštavimas, o ne konstruktyvus darbas. Dėl politinių ambicijų siekiama kažkokio keršto, visiškai nėra valstybinio požiūrio, nėra siekiama skaidrinti LRT veiklos“, – BNS konservatorių sprendimą komentavo komisijos vadovas A.Nekrošius.
Pasitraukus trims konservatoriams, komisijoje iš 13 numatytų liko dirbti 8 nariai. LRT veiklos tyrimą kaip kišimąsi į žiniasklaidos darbą traktavę liberalai iš viso nedelegavo savo atstovų į komisiją, tad joje jau iki šiol buvo dvi laisvos vietos.
A.Nekrošius tikino, kad atlikti tyrimo ir priimti sprendimų konservatorių pasitraukimas nesutrukdys: „Kvorumui reikia septynių, o yra aštuoni. Teoriškai kvorumas išlieka su vienu papildomu žmogumi“.
Seimui antradienį atsisakius tirti žemės ūkio klausimus, opoziciniai konservatoriai paliko valdančiųjų „valstiečių“ iniciatyva sudarytą LRT finansų tyrimo komisiją.
„Mums nėra priimtini dvejopi standartai, kai viena tiesa yra reikalinga ir ją siekiama išsiaiškinti organizuojant komisiją ir atliekant tyrimą, o kitu atveju tiesiog nereikia. Tuo remiantis, mes nusprendėme trauktis iš LRT tyrimo komisijos, visi trys mūsų nariai“, – BNS sakė konservatorių atstovė Agnė Bilotaitė.
Anot A.Bilotaitės, valdančiųjų balsais atmestas siūlymas pradėti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiui Ramūnui Karbauskiui nepalankų tyrimą rodo, kad tyrimai organizuojami selektyviai.
„Seimo viena iš funkcijų yra parlamentinė kontrolė, bet kai imasi selektyviai vienus organizuoti tyrimus, kitų ne, nes nepatogu partijos lyderiui, mums tai nepriimtina. Reikėtų objektyviai į visus dalykus žvelgti“, – kalbėjo A.Bilotaitė.
Imtis žemės ūkio situacijos tyrimo reikalavo konservatoriai paaiškėjus, kad „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt nepaiso tvarkos, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.
tyrimas dėl LRT finansų Seime buvo pradėtas praėjusių metų pabaigoje „valstiečių“ iniciatyva.
Komisijos iniciatoriai teigė norintys išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas. Kritikai šios komisijos sudarymą vadino politiniu spaudimu žiniasklaidai.
Komisijai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, ji nagrinėja LRT pirkimus, vadovybės struktūrą.
Grupė parlamentarų yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar komisijos sudarymas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintų žodžio laisvės principų.
Tyrimo metu pasikeitė LRT vadovybė. Pasibaigus ankstesnio LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus antrajai kadencijai, generaline direktore kovo mėnesį buvo išrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT šiuo metu valdo tris televizijos kanalus, tris radijo programas, naujienų portalą. Valstybės asignavimai nacionaliniam transliuotojui šiais metais siekia 36,5 mln. eurų. Tai yra didžioji dalis nacionalinio transliuotojo biudžeto.
