G.Grina pažymėjo, kad per R.Pakso apkaltą jis nedirbo VSD, įvykiai – dešimties metų senumo, o kai kurie klausimai nepriklauso jo kompetencijai. Klausiamas, ar turi kokios nors informacijos, kad specialiosios priemonės R.Pakso atžvilgiu taikytos neteisėtai, G.Grina sakė neturintis duomenų, „kad kažkokia nusikalstama veika būtų buvus padaryta“.
„Laikinosiose komisijose aš atsakinėju į labai konkrečius klausimus. Klausimas buvo, ar aš turiu informacijos apie kokias nors nusikalstamas veikas, aš tokios informacijos neturiu“, – į pakartotinius klausimus, kaip vertinti prieš R.Paksą taikytas priemones, atsakė VSD vadovas.
Klausiamas, kaip įrašyti R.Pakso pokalbiai atsidūrė žiniasklaidoje, ar buvo tiriamas informacijos nutekinimas, G.Grina siūlė to klausti Generalinės prokuratūros
Klausiamas, kaip įrašyti R.Pakso pokalbiai atsidūrė žiniasklaidoje, ar buvo tiriamas informacijos nutekinimas, G.Grina siūlė to klausti Generalinės prokuratūros.
Jis taip pat siūlė komisijos nariams užduoti konkrečius klausimus, nes teisiškai vertinti taikytų priemonių, veiksmų teisėtumo jis negalintis. Komisija nusprendė klausimus VSD vadovui suformuluoti raštu, jis perspėjo, kad kai kurie atsakymai gali būti su slaptumo žyma.
Seimo sudarytai laikinajai komisijai pavesta išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių iki šiol neįgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 metų sausio 6 dieną priimtas sprendimas dėl R. Pakso kandidatavimo galimybių, taip pat nurodyta nustatyti, kaip Lietuva turi įvykdyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto konstatavimą dėl R.Pakso politinių teisių atstatymo.
Savo posėdžiuose komisijos nariai iškėlė dvi versijas, kaip būtų galima per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam R. Paksui užtikrinti galimybę kandidatuoti į Seimą ir prezidentus – arba keičiant Konstituciją, arbą iš naujo įvertinant pačią apkaltą.
Seimas buvo pradėjęs svarstyti Konstitucijos pataisą dėl galimybės kandidatuoti po apkaltos, tačiau galutinis balsavimas dėl jos neįvyko. Pakeisti Konstituciją šiuo klausimu dabartiniame Seime trūksta balsų.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot Konstitucinio Teismo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika
Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komitetas šiemet paskelbė, jog drausdama kandidatuoti iki gyvos galvos Lietuva pažeidė R. Pakso politines teises. Politiko skundą išnagrinėjęs komitetas paragino Lietuvą panaikinti draudimą visą gyvenimą kandidatuoti į prezidentus, eiti premjero ir ministro pareigas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.
R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.
