„Vienas dalykas, kurį visi supranta, kad visi parodymai, kurie buvo duoti tos komisijos darbo metu, niekur nedingo, ir jie turi tokią pačią reikšmę kaip ir tuo atveju, jei komisija būtų buvusi pripažinta teisėta“, – BNS sakė R.Karbauskis.
„Tyrimo metu išaiškėjo faktai, kurių niekas nepaneigė ir net nebandė paneigt, (...) man visiškai neturi klausimas reikšmės, ar ji (komisija) teisėtai ir neteisėtai buvo sudaryta, faktas (yra) tas, ką ji nustatė“, – Konstitucinio Teismo sprendimą penktadienį komentavo R.Karbauskis.
Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad „valstietės“ A.Širinskienės vadovauta laikinoji tyrimo komisija, tyrusi galimą poveikį sprendimų priėmėjams ir politiniams procesams, sudaryta pažeidžiant Konstituciją, ir jos išvados yra neteisėtos.
Man visiškai neturi klausimas reikšmės, ar ji (komisija) teisėtai ir neteisėtai buvo sudaryta, faktas (yra) tas, ką ji nustatė.
Konstitucinis Teismas pasisakė, kad Seimo laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių, o komisijos gali būti sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, valstybinės svarbos, klausimams ištirti.
Komisijai vadovavusi A.Širinskienė irgi laikosi pozicijos, kad KT sprendimas dėl komisijos sudarymo nepaneigia jos gautų liudijimų.
„Konstitucinis Teismas nevertino komisijos tirtų aplinkybių, KT priimtas nutarimas nepaneigia liudininkų liudijimų ir pateiktų faktų apie tai, kas buvo išsakyta ir kokios problemos valstybėje“, – BNS penktadienį sakė A.Širinskienė.
Ji taip pat teigė, kad KT sprendimas, kad Seimo laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių, gali tapti pagrindu abejoti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktu tyrimu.
Laikinoji komisija dėl galimos neteisėtos įtakos Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams dirbo beveik dvejus metus. Gegužės viduryje Seimas patvirtino jos išvadas.
Komisija tyrimą vykdė trimis kryptis: aiškinosi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) tarnautojo Mindaugo Siaurio atleidimo ir laikinojo VTEK vadovo Virginijaus Kanapinsko skyrimo aplinkybes bei Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir tuometinio Seimo komiteto vadovo Povilo Urbšio vaidmenį, galimą politikų poveikį prokurorų darbui bei galimą privačių pensijų fondų įtaką Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo.
Dėl šios komisijos sudarymo į KT kreipėsi opozicinių konservatorių, liberalų ir socialdemokratų atstovai, prašydami išaiškinti, ar nekonkrečių užduočių komisijai formulavimas iš principo neprieštaravo laikinųjų tyrimo komisijų ir parlamentinės kontrolės sampratai.
Opozicijos atstovai argumentavo, kad komisijai nebuvo suformuluoti konkretūs valstybinės svarbos klausimai, tad komisija galėjo tirti iš esmės viską, kas vyko politiniame procese aštuonerius metus.
