Prieš keliasdešimt metų Kaune veikė keletas rūbų bei baldų komisų. Tačiau iki šių dienų iš jų išliko vos vienas – Aleksoto turgavietėje įsikūręs baldų komisas. Pastaruoju metu prie šio senuko jungiasi vienas po kito kuriami komisai.
Dalis jų, kaip ir sovietmečiu, prekiauja įvairiais daiktais. Kiti specializuojasi: priima ir prekiauja tik vaikams skirtais daiktais ir apranga, baldais ar tik rūbais ir avalyne. Laikinosios sostinės komiso parduotuvės skiriasi ir savo prekių kokybe: viename jų prekiaujama tik įvairių žinomų kompanijų rūbais ir aksesuarais, kituose galima rasti įvairaus storio piniginėms skirtos produkcijos. Tačiau net ir pigesniais daiktais prekiaujančių komisų šeimininkai piktinosi išgirdę, jog kauniečiai juos lygina su dėvėtų rūbų parduotuvėmis.
„Dėvėtų rūbų parduotuvių nelaikau konkurentais, nors pastebėjau, kad dalį jų klientų jau paviliojau. Ateinantys pas mane sako, kad jiems maloniau pirkti lietuvio dėvėtą ir jo spintoje gulėjusį rūbą, o ne atvežtą iš nežinia kokios šalies“, – tikino birželį Gričiupyje, Dujotiekio gatvėje, komisą atidariusi kaunietė Nomeda Aleknienė.
Baldai, parduodami komise, visada maždaug 200 Lt pigesni nei parduotuvėje. O žmonėms svarbu sutaupyti net ir tiek
„15min“ kalbintų komisų savininkai vienu balsu tvirtino, jog jautė, kad Kaune trūksta tokio tipo parduotuvių. „Apklausiau savo pažįstamas ir supratau, kad ne man vienai kyla problemų, kai noriu ištuštinti spintą nuo nenešiojamų drabužių. Taip ir apsisprendžiau“, – sakė N.Aleknienė.
Komiso M.Daukšos gatvėje šeimininkė Dargirė Praninskienė pastebėjo, kad tokios parduotuvės – puiki išeitis ir tiems, kurie nusiperka ar gauna dovanų užsienyje pirktų rūbų. „Tie drabužiai visiškai nauji, tačiau kur juos dėti – nežinia. Juk neišmesi, o ir pats nepardavinėsi. Todėl nenustebau, kai į mūsų komisą moterys pradėjo nešti naujus, nedėvėtus rūbus“, – sakė komiso savininkė.
Nors parduodamos prekės ir jų kainos komisuose stipriai skiriasi, daiktų priėmimo taisyklės panašios: visur laukiami tik švarūs rūbai, nesulaužyti daiktai. Taip elgtis pardavėjus įpareigoja ir higienos reikalavimai, ir paklausa: komisų darbuotojai iš patirties žino, jog pirkėjai net nežiūrės į akivaizdžiai nudėvėtą prekę.
Kainą ilgainiui mažina
Rūbą ar kitą daiktą į komisą atnešęs pardavėjas pasiūlo savo kainą, kurią, esant reikalui kartu su komiso darbuotojais pakoreguoja. Dalyje komisų už pasirašomą sutartį pardavėjas sumoka simbolinį mokestį – 5 Lt, kituose tokio mokesčio nėra.
Tačiau visuose pirkėjams daiktas siūlomas už didesnę kainą nei buvo sulygta su pardavėju: Kaune komiso savininkai paprastai „užsideda“ maždaug 30 proc. Ji nemažinama mėnesį, kai kur – du. Tačiau vėliau palaipsniui pradedamos taikyti nuolaidos, o jei daiktas vis tiek nenuperkamas, pardavėjas jį privalo atsiimti.
Sunkmetis padeda ne visiems
Rūbais prekiaujančių komisų savininkai neslėpė, jog sunkmetis jų verslui naudingas: šiuo metu daugėja žmonių, atsisakančių apsipirkimų prekybos centruose ir ieškančių originalių pirkinių už kuo mažesnę kainą. „Tačiau didelių turtų iš komiso parduotuvės nesusikrausi. Bet taip dabar yra visur“, – buvo atvira D.Praninskienė.
Tuo metu Aleksote veikiančio baldų komiso direktorius Vidas Danilkevičius neslėpė, kad prieš krizę pirkėjų buvo daugiau, nes tuomet baldų parduodamų komise ir kitose parduotuvėse kainos skyrėsi labiau: „Naujų baldų kainos buvo labai išpūstos, o dabar gamintojai ėmė jas leisti. Todėl tie žmonės, kurie perka baldus, dabar jau gali sau leisti ir į parduotuvėse parduodamus pasidairyti“.
Tačiau kai kurių prekių paklausa išliko: pavasarį baldų komisą užplūdo sodo nameliams ir sodyboms šaldytuvų, sofų, spintelių ieškantys pirkėjai, prieš rugsėjį – rašymo stalų besidairantys kauniečiai.
Pasak komisų savininkų, didžiausias komisų minusas – mažas dydžių, spalvų ir konkrečių prekių pasirinkimas. „Nesuplanuosi, kada turėsi daug stalų, spintelių ar kitų pirkėjų taip ieškomų baldų. Tačiau kas ieško, tas randa“, – sakė V.Danilkevičius.
Daiktus neša įvairūs žmonės
Pasak komisų savininkų, parduoti savo daiktus atnešantys žmonės labai skirtingi: nuo jaunimo iki senjorų, nuo vos galą su galu suduriančių iki pasiturinčių. Skiriasi tik jų prekės.
„Būna, kad prastai apsirengusi bobulytė iš krepšio ištraukia ką nors Cavalio (dizaineris Roberto Cavalli – red.)“, – sakė komiso M.Daukšos gatvėje šeimininkė. Pirkėjai paprastai ieško to sezono prekių, pavyzdžiui: žiemą – viršutinių rūbų, vasarą – lengvesnių.
Į baldais prekiaujančius komisus dažniausiai užsuka būstą keičiantys žmonės. „Paprastai spinteles, kėdes, veidrodžius atneša tie, kurie iš vieno buto kraustosi į kitą ar namą ir naujoje vietoje jiems turėtas daiktas niekaip netinka. Neretai būna, kad tie daiktai dar visai nauji, todėl komise ilgai neužsibūna“, – tikino N.Aleknienė. V.Danilkevičiaus teigimu, baldų komisuose reti lankytojai, kurie nežino, ko ieško: „Didžioji dalis atėjusiųjų puikiai žino, ko reikia“.
Komisai Kaune
Rūbų, avalynės ir aksesuarų komisai veikia Savanorių pr. 225 (buvusios Kauno „Juzės“ patalpose, įėjimas iš vidinio kiemelio pusės); M.Daukšos g. 24, Kęstučio g. 43, Kęstučio g. 66.
Vaikiškų prekių komisas įsikūręs M.Valančiaus g. 16
Baldų ir kitų buities detalių komisas veikia Veiverių g. 47 (Aleksoto turgavietės teritorijoje)
Baldais ir rūbais taip pat prekiaujama komise Dujotiekio g. 26
