Naujos redakcijos Žvalgybos įstatymo priėmimą sąlygojo poreikis aiškiau reglamentuoti žvalgybą, jos atlikimo pagrindus, informacijos rinkimo būdus, surinktos informacijos teikimą politikams, žvalgybą vykdančių institucijų koordinavimo ir kontrolės procesus bei žvalgybinės veiklos kontrolę.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko teigimu, rengiant ir priimant šį įstatymą, siekta sudaryti teisines prielaidas efektyvesnei Lietuvos žvalgybos institucijų veiklai, užtikrinančiai nacionalinį saugumą.
Anot komiteto vadovo, teisės aktuose iki šiol nebuvo įtvirtinta aiški kontržvalgybos samprata bei jos atlikimo pagrindai, o žvalgyba ir kontržvalgyba nebuvo atribota nuo baudžiamojo persekiojimo ir nusikalstamų veikų išaiškinimo.
„2006 ir 2009 m. vykdyti parlamentiniai tyrimai parodė, kad reikalingos rimtos reformos, kurios užtikrintų žvalgybinės veiklos kontrolę ir tinkamą žmogaus teisių apsaugą nuo galimų pažeidimų.
Todėl buvo detalizuota žvalgybinės ir kontržvalgybinės informacijos panaudojimo, jos apsaugos ir atsakomybės už neteisėtą informacijos panaudojimą tvarka bei sustiprinta žvalgybos institucijų parlamentinė kontrolė“, – sakė A. Anušauskas.
Komiteto pirmininko teigimu Lietuvos žvalgybos sistemoje pirmą kartą karinės ir civilinės žvalgybos darbuotojams sukuriamos panašios darbo užmokesčio ir socialinių garantijų sąlygos.
Kitais metais Lietuvos žvalgyba minės 95-ąsias metines, tad naujas įstatymas taps naujo etapo pradžia.