Prieš porą savaičių mylimą vyrą Zigmą palaidojusi gargždiškė Irena Leistrumienė lieja ašaras. 47 metus santuokoje su vyru pragyvenusi moteris sako žinojusi, jog sunkia liga sergantis vyras laiko turi nebe daug, tačiau sako likusi įskaudinta požiūrio į žmogų, kuris skaičiuoja paskutiniąsias gyvenimo dienas.
Moteris pasakoja vasarį atlydėjusi iš Gargždų į Klaipėdą pervežtą vyrą. Respublikinėje ligoninėje lūkuriavusi laukiamajame, čia nedidelei apžiūrai po kiek laiko priėjo medikas ir liepė laukti toliau.
Žinojome, kad mūsų tėtis išeis, bet kai atveža žmogų iš reanimacijos ir matai, jog kiti žmonės eina savom kojom ir juos priima vieną po kito... Prašiau, sakiau, jog jam blogai gulėti ant gulto. Jis jau beveik nekalbėjo, tačiau pradėjo sakyt: „Man skauda“.
„Žinojome, kad mūsų tėtis išeis, bet kai atveža žmogų iš reanimacijos ir matai, jog kiti žmonės eina savom kojom ir juos priima vieną po kito... Prašiau, sakiau, jog jam blogai gulėti ant gulto. Jis jau beveik nekalbėjo, tačiau pradėjo sakyt: „Man skauda“. Išgulėkite tiek valandų ant gulto, o aš stovėjau, mėšlungis kojas sutraukė.
Ėjau, verkiau, žmonės matė... Man pasakė – tai normalu, yra eilė. Atvykome 12.10, apžiūrėjo apie 15 valandą ir vėl laukėme. Tryniau vyro kojas, verkiau, prašiau priimti.
Kai gydytojui, nežinau, jo pavardės, pasakiau, kad jau penkias valandas laukiu, man pasakė: „Turime visą parą“. Vaistų nuo skausmo jam suleido prieš 17 val. Į palatą jį įvežė apie 18 val.“, – pasakojo vyro netektį išgyvenanti Irena, prie vyro pastaruosius tris mėnesius, kuriuos praleido Gargždų ligoninėje, budėjusi kasdien nuo ryto iki vakaro.
Nė dienos vieno vyro ligoninėje nepalikdavusi moteris pasakoja, jog po poros dienų, praleistų Klaipėdos respublikinėje ligoninėje, atėjusi ryte ji pastebėjo, jog šis visiškai nejuda, o kilstelėjus rankas ar kojas, vyras visiškai nereaguoja.
„Jis jau buvo nugrimzdęs į komą, tik aš nesupratau, o jam buvo atnešta sriuba valgyti į palatą. Manau, kad jo net nebuvo niekas atėjęs tą naktį ir rytą pasižiūrėti, jam turėjo būti įvestas zondas, o man pasakė, jog jis išrašomas.
Išsikviečiau greitąją, už pervežimą susimokėjau 25 eurus. Kai įkėlė vyrą, felčerė, kurios pavardės nežinau, iškart pasakė, kad jis komoje. Paklausė, kur mes važiuojame, o aš pasakiau, kad namo, nes 47 metus pragyvenome santuokoje, aš jį lepinau, pati buvau lepinama. Felčerė pasakė: „Nejuokaukite, jam reikia pastatyti zondą, jis komoje“.
Mes visą gyvenimą labai gerai sutarėme, penkis dorus vaikus išauginome. Aš vežimėliu vežiojau jį, ir į koncertą važiavom, šokdavom su vežimėliu. Buvome šokėjai, žvejai, keliautojai. Kiekvieną dieną jį visur vežiojau, – pasakojo Irena.
Paskambinome į Gargždų ligoninę. Mus iškart priėmė, zondą įvedė, čiužinį nuo pragulų parūpino, taip rūpinosi tas kelias paskutines dienas. Ant Respublikinės ligoninės išrašo parašyta, jog jis išleistas patenkinamos būklės. Šitas sakinys protu nesuvokiamas. Kaip patenkinamos būklės, jei jis buvo komoje? Be to, aš neturėjau mokėti pinigėlių už pervežimą, mus privalėjo pervežti“, – braukdama ašaras įvykius dėliojo gargždiškė, dėkodama medikams už jų įdėtas pastangas sergant šia sunkia liga.
Irena pasakojo, jog prieš daugiau nei dvejus metus vyrui galvoje buvo išoperuotas auglys. Prognozuota, jog jis gyvens vos kelis mėnesius, tačiau jo draugija pavyko pasidžiaugti dar dvejus metus.
„Mes visą gyvenimą labai gerai sutarėme, penkis dorus vaikus išauginome. Aš vežimėliu vežiojau jį, ir į koncertą važiavom, šokdavom su vežimėliu. Buvome šokėjai, žvejai, keliautojai. Kiekvieną dieną jį visur vežiojau“, – pasakojo Irena.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas Audrius Lekštutis: „Padarėme viską“
Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas Audrius Lekštutis supranta artimųjų skausmą, bet mano, kad buvo padaryta viskas, kas tik įmanoma.
Priėmimo skyriuje žmogus ne šiaip sau gulėjo, jis buvo stebimas ir tiriamas – biocheminiai tyrimai, kraujo tyrimai. Jį apžiūrėjo du chirurgai. Kai buvo išsiaiškinta, kad nėra jokios skubios chirurginės situacijos, paguldytas į Vidaus ligų skyrių. Žmonos teigimu, buvo delsiama, tačiau vyko darbas.
„Šį pacientą atvežė iš Gargždų ligoninės. Siuntimo tikslas – į chirurgijos skyrių. Šiam žmogui buvo ketvirta vėžio stadija, pagrindinė liga nepagydoma, jam buvo skirtas simptominis gydymas, vadinasi, jei skauda – vaistai nuo skausmo, dūsta – nuo dusulio. Jam buvo suteikta ir ta pagalba, kurios nebereikėtų teikti. Siuntimo tikslas buvo dėl įtariamo kraujavimo iš virškinamojo trakto ir mažakraujystės.
Priėmimo skyriuje žmogus ne šiaip sau gulėjo, jis buvo stebimas ir tiriamas – biocheminiai tyrimai, kraujo tyrimai. Jį apžiūrėjo du chirurgai. Kai buvo išsiaiškinta, kad nėra jokios skubios chirurginės situacijos, paguldytas į Vidaus ligų skyrių. Žmonos teigimu, buvo delsiama, tačiau vyko darbas.
Svarbu neužmiršti, jog priėmimo skyriuje tai ne vienintelis pacientas. Tarkime, praėjusį antradienį priimti 103 pacientai. Įsivaizduokite, su visais jais dirbama iš karto. Yra pacientų, kurie žaibiškai praeina, net neužtrukdami, ligos istorija užvedama reanimacijos skyriuje, kai per sekundes ir minutes reikia suteikti pagalbą. Yra, kai neaišku, kokiam profiliui priskirti.
Chirurgas, kai reikia pakonsultuoti, gali būti operacinėje, gali konsultuoti su ūmiais skausmais kitus stacionaro pacientus. Suprantu, kad mums artimasis yra pats svarbiausias pacientas, tačiau visi pacientai diferencijuojami, įvertinamas eiliškumas, taip yra visame pasaulyje.
Yra tokia Glasgow komos skalė, vertinanti mūsų sąmonės būklę, šio paciento būtų 9-10 balų. Kai pacientas čia papuolė jis buvo nuolat miegantis. Jį buvo galima prižadinti garsiai pasakius pavardę, reagavo į primityvų klausimą, ar skauda. Prieš pusantrų metų jam buvo pašalinta smegenų dalis, paskui įvyko insultas, buvo paralyžiuotas, sutrikusi kalba, vėžys 4 stadijos.
Jis išvažiavo su 99 hemoglobino, o atvyko su 65. Buvo padaryta, kas nebūtina, bet iš humaniškumo – sulašintos keturios dozės kraujo, kad pakeltume hemoglobiną, o tai pagerintų smegenų funkciją, pratęstų žmogaus gyvenimą. Nežiūrint sulašintų dozių, būklė išliko stabiliai bloga.
Su žmona bendravome, paaiškinau, jog būklė blogėja, finišas artėja, o namie jį slaugyti sunku, nes reikia trijų žmonių komandos užtikrinti visavertę slaugą. Jai pasiūlyta, kad būtų slaugomas pagal gyvenamą vietą – Gargždų ligoninėje. Ji sakė – mes slaugysime patys. Tai buvo jos pasirinkimas daryti tai, kas absoliučiai nerealu.
Greitosios pagalbos felčerės komentaras... Sakyčiau, tai viena didžiausių problemų – sveikatos būklę mėgsta pakomentuoti ir rūbininkė, ir sanitarė elektrokardiogramą vertina. Felčerė gi nežinojo, nei kas buvo atlikta, kokia būklė, perspektyvos, o ima ir pakomentuoja“, – teigė A.Lekštutis.
Gargždų ligoninės vyr. gydytoja Alma Grikšienė: jis buvo komoje
„Zigmas Leistrumas prieš dvejus su puse metų buvo operuotas dėl smegenų auglio. Pablogėjus būklei vasarį buvo nukreiptas į Klaipėdos respublikinės ligoninės diagnostikos skyrių. Iš ten išleistas į namus, kaip nurodoma, simptominiam gydymui ir slaugymui, tai iš esmės... mirimui.
Giminėms prašant pas mus jį atvežė greitosios transportu. Jį priėmusio gydytojo išraše nurodyta, jog pacientas skundų nebeišsakė, kontakto nepalaikė, buvo nesąmoningas. Tai reiškia, kad jis buvo komoje. Vasario 25 dienos naktį jis mūsų ligoninėje mirė“, – sakė Gargždų ligoninės vyr. gydytoja Alma Grikšienė.
