Viešai kitų metų biudžetas bus pristatytas penktadienį.
Gynybos biudžetas šiemet jau buvo padidintas. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas 15min sakė, kad pagal dabartines projekcijas kitąmet jis turėtų augti 90 mln. eurų nuo dabartinio lygio.
„Pinigų kiekis bet kokiu atveju padidėja, nes priminsiu, kad dėl nedidelio ekonomikos padidėjimo šiais metais dar reikės gynybai iš biudžeto skirti papildomai 150 mln. eurų, kad būtų šių metų rodiklis 2,52 proc. pasiektas, tai bendras šių metų biudžetas padidėja iki 1 mlrd. 650 mln. eurų, iš kurių 650 mln. išleidžiami priimančios šalies infrastruktūrai kurti ir ginkluotei“, – kalbėjo ministras.
„Tai kitais metais tas didėjimas bus dar plius, atrodo, 90 mln. eurų, tai sakysime taip: ginkluotės įsigijimo, infrastruktūros steigimo planuose mes su tomis lėšomis, manau, kad sugebėsime viską padaryti, ką planavom“, – teigė A.Anušauskas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų politologas Tomas Janeliūnas sako, kad Ministrų kabinetas pasirinko kompromisinį variantą.
„Matyt, Vyriausybė renkasi prioritetus, o jų pasirinkimas nėra lengvas. Viena vertus, reikia ieškoti lėšų šilumos, elektros, dujų kompensacijoms. Kita vertus, saugumo situacija kol kas tikrai nėra tokia, kad būtų galima kažkaip taupyti gynybos sąskaita“, – 15min ketvirtadienį sakė politikos ekspertas.
„Sprendimas, matyt, yra kompromisinis – labai simboliškai bandyti vos, vos tą lygį kilstelėti, bet, iš esmės, situacija yra status quo palaikymas nuo dabartinio laikotarpio“, – pridūrė jis.
Liepą parlamentinės partijos pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo išlaikyti ne mažesnį nei 2,5 proc. BVP dydžio finansavimą gynybai.
Prezidentas anksčiau yra raginęs 2023-iaisiais krašto apsaugai skirti 3 procentus.