Įstatyme smurto sąvoka nekeičiama. Smurtas nėra laipsniuojamas, visos jo rūšys yra draudžiamos.
„Reikšmingos žalos“ sąvoka atsiranda tada, kai kalbama apie vaiko paėmimo iš šeimos pagrindą.
„Vaikui apsaugos poreikis yra nustatomas, kai kyla pavojus psichiniam ir fiziniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai“, – tokiai formuluotei pritarta Socialinių reikalų komitete.
Be to, pritarta nuostatai, kad nuostatai, kad mažamečiai iki 6 metų iki 15 minučių galės būti palikti su 7–13 metų vaikais, atsižvelgiant į jų brandą.
Mes vėl nežinome galutinio varianto.
Be to, bus apribotos atvejo vadybininko, kuris nėra valstybės tarnautojas, galimybės rinkti informaciją apie šeimą.
Dabartinėje įstatymo redakcijoje parašyta, kad atvejo vadybininkas gali neatlygintinai gauti informaciją iš valstybės, savivaldybės įstaigų bei privačių įstaigų, kurios teikia pagalbą šeimai.
Komiteto posėdyje dalyvavusi parlamentarė Agnė Širinskienė prisipažino, kad naktį skaitydama siūlymus suprato, kad pastaroji nuostata gali būti perteklinė, mat atvejo vadybininkui visai nebūtina žinoti, kokias paslaugas šeima gavo, pavyzdžiui, SPA centre.
R.Karbauskio interesams atstovavusi politikė neslėpė, kad pirmadienį įregistruos dar kelis papildomus patikslinimus, susijusius su „reikšminga žala“ ir šeimos duomenų apsauga.
Būtent šie ketinimai trikdo nevyriausybinių organizacijų atstovus. „SOS vaikų kaimų“ Lietuvoje vadovė, nevyriausybinių organizacijų koalicijos „Už vaiko teises“ atstovė Liudovika Pakalkaitė prisipažino esanti nuliūdinta.
„Išvadų rengėjai priima kompromisinį variantą, dėl kurio jau visos pusės susitarė, tačiau vis dėlto R.Karbauskis registruos dar naujų siūlymų. Vadinasi, mes vėl nežinome galutinio varianto“, – atsiduso moteris.
Padėti jau per vėlu
L.Pakalkaitė akcentuoja, kad svarbiausia, jog visuomenė, mokyklos, darželiai, gydytojai kiek įmanoma anksčiau pastebėtų situacijas, kuriose vaikams kyla pavojus.
Reaguoti reikia ne po 15 metų, kai moteris nori atsisakyti vaiko, o kai ji laukiasi ir jai yra 15-ka.
„Šiuo metu iš 500 mūsų globojamų šeimų yra bent 12 vaikų, kurie neina į mokyklą. Apie tai mes sužinojome, kai jie mokyklos nelankė pusmetį. Kodėl mokykla ar socialinis pedagogas nenori to pranešti po 30 dienų vaiko nėjimo į mokyklą? Tėvai tikri, kad jis išėjo į mokyklą, tačiau vėliau paaiškėja, kad joje nepasirodė. Gal jį verbuoja prekybai žmonėmis?“ – svarsto L.Pakalkaitė.
Šiandien ji susiduria su situacijomis, kai motinos atsisako vieno iš vaikų, nes, tarkime, jis primena buvusį vyrą, ar gimė jai būnant labai jaunai. „Ar dabar dar galima padėti? Ne, jau vėlu. Reaguoti reikia ne po 15 metų, kai moteris nori atsisakyti vaiko, o kai ji laukiasi ir jai yra 15-ka“, – pažymėjo L.Pakalkaitė.
Informacija būtina sprendimams
L.Pakalkaitė džiaugiasi, kad įstatyme pagaliau atsiras kokybiškos pagalbos prieinamumo principas: „Labai gerai, kad prakalbta apie kokybiškas paslaugas – prieinamas ir savalaikes.“
Tačiau, pašnekovės įsitikinimu, jas galima suteikti tik turint pilną informaciją apie vaiką ir šeimą.
„Nekalbu apie konfidencialią informaciją, bet faktai labai svarbūs. Pavyzdžiui, ar šeima gauna paramą iš „Maisto banko“, galbūt vaikas lanko „Carito“ dienos centrą, darželį? Ar lanko kokių nors būrelių, galbūt gauna logopedo paslaugas? O gal psichologines konsultacijas privačiame centre? Ar yra socialinis darbuotojas, kuris apie tą šeimą žino, jei ji persikėlė iš vienos savivaldybės į kitą? Tik turėdamas paveikslą atvejo vadybininkas gali spręsti, kokių dar paslaugų šeimai ir vaikui reikia – naujų ar tęstinių“, – aiškino L.Pakalkaitė.
Nuomonės skiriasi
Seimo narę Dovilę Šakalienę stebina dalies kolegų noras apriboti informacijos prieinamumą atvejo vadybininkams.
„Kokios čia sąmokslo teorijos ir baimės, kad vadybininkas surinks informaciją, kuri kažkodėl yra konfidenciali? Nėra pasitikėjimo, kad vadybininkas šiandien dirba su šeima tam, kad spręstų problemas dėl smurto, nepriežiūros ir padėti šeimai rūpintis vaiku, nepažeidžiant vaiko geriausių interesų“, – stebėjosi parlamentarė.
Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis priminė, kad Europos duomenų apsaugos reglamentas, kuriuo vadovaujasi ne tik valstybinis, bet ir privatus sektorius, labai aiškiai apibrėžia, kaip, kada ir kokius asmens duomenis galima rinkti.
„Be to, asmuo turi žinoti, kad apie jį renkami duomenys. Tarnybos turi informuoti tėvus, kai apie juos renkami duomenys. Pavyzdžiui, sprendžiant šeimos reikalus duomenų reikia ne apie visą sveikatą, nereikia informacijos, kuri neturi nieko bendra su auklėjimo įpročiais. Viskas turi vykti sveiko proto ribose, tai ir bus aptarta įstatyme“, – argumentavo ministras.
Ministras tiki, kad įstatymas bus geras
L.Kukuraičio įsitikinimu, kaskart vykstant naujoms diskusijoms Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo rėmuose nuolat ieškoma balanso tarp vaiko teisių apsaugos ir šeimos saugumo, kad tarnybos neturėtų perteklinio veržimosi į privatų gyvenimą galimybės.
„Vyksta nuolatinė paieška, kur tas balansas. Ir man atrodo, kad galų gale turėsime tikrai neblogą įstatymą“, – viliasi ministras.
Jo manymu, yra surasti kompromisai, o sąvokos, kurios pradžioje kėlė klausimų – tiek „reikšminga žala“, tiek „trumpalaikis vaiko palikimas be vyresnio asmens“, įstatyme rado savo vietą ir apibrėžimus.
„Reikšminga žala“ atsiranda tik tose situacijose, kur aptariamas vaiko apsaugos poreikis arba jo paėmimas iš šeimos. Tai neturėtų pastūmėti visuomenės nereaguoti į bet kokį smurtą, nes jis nėra laipsniuojamas. Tačiau dėl priemonių problemoms spręsti turi spręsti specialistai. „Reikšmingos žalos“ kriterijus yra skirtas jiems“, – teigė L.Kukuraitis.
Terminas yra 30 plius 30. Šį laikotarpį tarnybos stengiasi padėti vaikui grįžti pas tėvus.
Jis labai džiaugiasi įstatyme atsiradusiu laikinos priežiūros institutu, užbrėžiančiu tam tikrą buferį iki vaiko paėmimo teismo sprendimu, kai apribojamos tėvų teisės ir pareigos.
„Jei vaiką reikia apsaugoti, pirmiausia ieškome artimiausių žmonių, bet tėvų teisės ir pareigos išlieka. Terminas yra 30 plius 30. Šį laikotarpį tarnybos stengiasi padėti vaikui grįžti pas tėvus. Per du mėnesius specialistai gali išspręsti vaiko laikinumo situaciją, atsižvelgdami į tėvų pastangas“, – pažymėjo L.Kukuraitis.
Be to, jis itin patenkintas atsiradusia galimybe vaikus trumpam priglaudusiems giminaičiams ar kaimynams mokėti vienkartinę išmoką. Tokiu būdu siekiama, kad materialinės aplinkybės netaptų atsisakymo padėti priežastimi.
Seimą pasieks antradienį
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą Seimas ėmėsi taisyti dar rudenį. Rodės, kad kompromisas pasiektas, kai buvo sujungti du alternatyvūs projektai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei parlamentaro Ramūno Karbauskio.
Jiems po pateikimo buvo pritarta pratęstoje Seimo rudens sesijoje. Nauji pakeitimai Seimo plenarinių posėdžių salę pasieks antradienį.
