Su sostinės meru Remigijumi Šimašiumi pirmadienį susitikęs Š.Birutis BNS sakė, kad aptarta galimybė Vyriausybei finansuoti Sirvydo skvero sutvarkymą – šioje vietoje paminklą statyti siūlo Kultūros ministerija, tuo metu savivaldybė siūlo vietą prie Nacionalinės filharmonijos.
„Sutarta sprendimus atidėti iki sausio 25-osios, kadangi yra ir techniniai, ir finansiniai dalykai, kuriuos reikėtų išspręst: jei tai būtų Sirvydo skveras – spręsti finansavimo klausimą skvero tvarkymui, nes Vilniaus miestas tokių lėšų, apie 1,5 mln. eurų, neturi. Turėtų atsirasti ir projektiniai pasiūlymai, kad nejudintumėme fontano“, – BNS sakė Š.Birutis.
Anot jo, sausio 25-ąją planuojamas bendras jo ir R.Šimašiaus susitikimas su premjeru Algirdu Butkevičiumi, kur ir būtų aptarti šie klausimai, bet prieš tai savivaldybė turėtų paruošti „namų darbus“.
„Matyt, bus tokiame formate, nes tvarkymo finansavimas nėra vien Kultūros ministerijos klausimas“, – sakė jis.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius geriausia vieta paminklui ir toliau vadina aikštelę prie filharmonijos, bet neatmeta ir kitos galimybės.
„Kol kas Sirvydo skvero totalus pertvarkymas, ko iš tiesų reikėų ir kas būdų brangus malonumas, nėra savivaldybės prioritetų srityje (...). Jei Vyriausybė sugalvotų. kad nori skirti pinigų Sirvydo skvero pertvarkymui į visai kitą erdvę, aišku, galima būtų ir kitaip galvoti“, – BNS argumentavo R.Šimašius.
Dar prieš susitikimą jis sakė, jog nesistengs perkalbėti ministro, bet bandymus pakeisti savivaldybės nuomonę jis vadino „neproduktyviais“.
Tvirtindami, kad vieta prie Filharmonijos tinka geriausiai, savivaldybė remiasi spalį ministerijos ir savivaldybės darbo grupėje išsakytomis ekspertų nuomonėmis, taip pat vykdytos visuomenės apklausos savivaldybės tinklalapyje duomenimis, kurios rezultatais ir skaidrumu suabejojo Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. Kultūros ministro sudaryta ekspertų grupė taip pat nepritaria savivaldybės pasirinktai vietai, siūlydama K.Sirvydo skverą.
Tuo metu R.Šimašius sako, kad skveras netinka ne tik dėl to, jog jam rekonstruoti reikėtų didelių investicijų, bet ir todėl, kad tektų atlikti archeologinius tyrimus, o darbų greičiausiai būtų nespėta atlikti iki 2018-ųjų, kuomet bus minimas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis.
Anot R.Šimašiaus, savivaldybė poziciją jau yra išsakiusi ir anksčiau, tačiau, ministerijai pageidaujant, „galima ją pasitvirtinti tą ir taryboje“. Anksčiau, Kultūros ministerijos raginimu, viename tarybos posėdžių toks klausimas buvo įtrauktas, tačiau vėliau išimtas motyvuojant, jog jis nėra iki galo suderintas su koalicijos partneriais.
Susitikime, anot Š.Biručio, taip pat aptarti ir kiti klausimai, vienas jų – Vilniaus senamiesčio tvarkymo planas. Jį ministerija anksčiau buvo numačiusi priimti iki sausio 20-osios.
„Mūsų prašymas – tinkamiau įtraukti UNESCO ekspertus, nes dabar juos siekiama apeiti, ekspertai nėra tinkamai informuojami apie plano rengimą. Ir dėl to, kad jie patvirtintų, jog siūlomi sprendimai yra geri, ir kai kur galbūt reikėtų sprendimus pakoreguoti, o ne dangstytis UNESCO ekspertais, kad negalima to ar ano daryti naujai“, – apie savivaldybės pageidavimus informavo R.Šimašius.
Š.Birutis patikino, kad į Vilniaus pateiktas pastabas bus atsižvelgta ir plano tvirtinimo terminai „galbūt bus pratęsti“.
Paminklą J.Basanavičiui Vilniuje ketinama pastatyti dar iki 2018-ųjų, kai bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis. Svarstoma, jog skulptūra galėtų būti liejama pagal tarpukaryje sukurtą Rapolo Jakimavičiaus maketą.
J. Basanavičius (1851-1927) – lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. J. Basanavičius pirmasis pasirašė Nepriklausomybės aktą.
