Civilinio proceso kodeksas numato, kad teismas gali atleisti nuo dalies bylinėjimosi išlaidų socialiai remtinus asmenis, tačiau įstatymai nenumato, kad atsakovas gali būti atleistas nuo ieškovo išlaidų advokatams. Todėl bylose dėl komunalinių įsiskolinimų kyla pagrįstas piliečių nepasitenkinimas, kai tenka sumokėti ne tik išieškomą sumą, bet ir nepagrįstai dideles išlaidas advokatams.
„Į mane kreipėsi klaipėdietė, kuri nemokėjo už buitinių atliekų tvarkymą Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC), kadangi teisme buvo nagrinėjama byla dėl tokio mokesčio teisėtumo. Jos skola 400 litų, dar papildomai advokato išlaidos net 180 litų, o žyminis mokestis siekia tik apie 30 litų“, – sakė Evaldas Jurkevičius.
Beje, teismas tam tikrais atvejais gali atleisti nuo 30 litų žyminio mokesčio, tačiau ieškovo advokato išlaidas atsakovė privalo padengti.
Skolos išieškojimas vyksta supaprastinta tvarka. Teisme šalims dalyvauti nereikia. Ieškovui užtenka nusiųsti pareiškimą ir teismas priima preliminarų sprendimą. Atsakovas turi teisę rašyti atsakymą, tačiau nedaug šansų, kad teismas į tai atsižvelgs, jei skolos faktas nepaneigiamas.
Pasak Seimo nario, visiškai suprantamas dalykas, kai įmonės samdo advokatus sudėtingoms byloms, kai brangiai apmokamo teisininko patirtis lemia bylos sėkmę. Tačiau visiškai kitaip atrodo savivaldybės kontroliuojamos bendrovės veiksmai, kai elementarioms byloms, kur užtenka etatinio juristo patirties – nebūtinai turinčio advokato kvalifikaciją – samdomi brangiai apmokami teisininkai, žinant, kad už tai turės sumokėti atsakovas.
„Tai lyg monopolininko kerštas paslaugos vartotojui“, – sakė Evaldas Jurkevičius.
KRATC Klaipėdoje yra vienintelė bendrovė, kuri teikia buitinių atliekų tvarkymo paslaugas ir gauna už tai savivaldybės patvirtintą, privalomą rinkliavą.
„Esu įsitikinęs, jei gyventojai turėtų alternatyvą – konkuruojančią įmonę, teikiančią tokias pat paslaugas, tuomet KRATC nedrįstų taip elgtis: gerbtų savo klientus, nes nuo vartotojų priklauso, ar tokia bendrovė gyvuos“, – tvirtino parlamentaras.
Jo manymu, komunalinės įmonės turi išieškoti įsiskolinimus, bet ne tokiomis priemonėmis, kai skolą už suteiktą paslaugą 50 procentų padidina išlaidos advokatams. Tokiose bylose įmonę turi atstovauti jų pačių etatiniai teisininkai, kad skolininkams nereikėtų dengti kosminius samdomų advokatų honorarus.
„Beje, tokia padėtimi turėtų susirūpinti ir STT. Kai niekas nereglamentuoja, kada ir už kokią kainą valstybės įmonėms galima samdyti advokatus, atsiranda terpė piktnaudžiauti. Niekas nedraudžia pasisamdyti giminaitį advokatą ir duoti jam pasakiškai uždirbti iš elementariausių bylų, kuriose įmonę gali atstovauti net įgudusi direktoriaus sekretorė“, - sakė Evaldas Jurkevičius.
Anot Seimo nario, pareiškimas teismui ir pridedami dokumentai – tai šablonas. Tereikia įrašyti į parengtą tekstą kitus skolininko asmens duomenis, datą bei sumą – ir ieškinys parengtas. Išsiuntus dokumentus net į teismą nereikia eiti. Procesas vyksta nagrinėjant dokumentus, šalys ir liudininkai neapklausiami.
„Tikiuosi, kad Vyriausybė imsis priemonių, gindama vartotojų interesus, kurie dėl monopolinės komunalinių bendrovių padėties liko tik pareigų vykdytojai ir aukso kasykla sąžinę praradusiems tokių įmonių vadovams“, – pareiškė Seimo narys.
