Paminklą Lietuvos himno autoriui Vincui Kudirkai Vilnius pasistatė. Gana sunkiai, stumiamas privačios iniciatyvos įgyvendintas šis projektas, tačiau šiandien V.Kudirka išdidžiai dairosi į sostinę iš vienos pagrindinių miesto aikščių šalia Gedimino prospekto ir Vyriausybės rūmų.
Spėsime iki 2018 metų?
Ar paminklą J.Basanavičiui turėsime bent iki Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio 2018-aisias, kol kas galima tik spėlioti. Paminklas įrašytas į Lietuvos Valstybės Atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo 2015-2020 metų veiksmų planą.
Paminklo pastatymu įpareigotos rūpintis Vyriausybės kanceliarija, Kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė. Galutinė data – 2018 metų vasaris. Lėšų tam rasti privalo Vyriausybės kanceliarija, Vilniaus savivaldybė, tikimasi rasti ir rėmėjų. Šiuo metu projektas svarstomas, siūloma organizuoti skulptūrinės kompozicijos konkursą.
Anksčiau kalbėta, kad Vilniuje turėtų būti pastatytas skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus (1893–1961) dar tarpukariu – 1930 metais – sukurtas J.Basanavičiaus biustas. Šiuo metu biustas stovi Vilniaus arkikatedroje.
Nežinoma, nei kur, nei koks
Kol kas nepriimtas sprendimas nei dėl to, koks paminklas tautos patriarchui privalo stovėti, nei kur jis galėtų stovėti. Variantų per ne vienerius metus pateikta daug.
Tarkim, priešais Signatarų namus, kur 1918 metų vasario 16-ąją ir buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Arba – priešais Nacionalinę filharmoniją, nes šiame pastate 1905 metais buvo sušauktas Didysis Vilniaus Seimas, pirmą kartą iškėlęs Lietuvos politinės autonomijos reikalavimą.
Anksčiau kalbėta, kad Vilniuje turėtų būti pastatytas skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus (1893–1961) dar tarpukariu – 1930 metais – sukurtas J.Basanavičiaus biustas. Šiuo metu biustas stovi Vilniaus arkikatedroje.
Vilniaus savivaldybės teigimu, šis klausimas jau kurį laiką intensyviai nagrinėjamas savivaldybės departamentų pasitarimuose su meru, kalbama apie galimas vietas paminklui, kokio dydžio jis turėtų būti ir pan.
„Buvo pasiūlytos kelios galimos vietos: Tauro kalnas prie Tautos namų, prie Seimo, Reformatų skveras, Odminių skveras, K.Sirvydo skveras, skveras prie Rusų dramos teatro Basanavičiaus g. ir priešais Filharmoniją Aušros vartų gatvėje“, – teigia savivaldybės atstovai.
Kol kas joks sprendimas nepriimtas, žadama rengti ir viešas diskusijas, norint sužinoti visuomenės nuomonę, kur ji pageidautų matyti paminklą J.Basanavičiui.
Mokyklos, akmuo, gatvė
Šiuo metu Vilniuje galima rasti keletą J.Basanavičiaus atminimo ženklu. Turime Jono Basanavičiaus gatvę, tautos patriarcho vardu pavadintos gimnazija ir progimnazija. Mokykla S.Konarskio gatvėje šį vardą gavo 1997 metais, 2010 metais mokykla reorganizuota į gimnaziją ir progimnaziją.
Progimnazijoje įrengtas J.Basanavičiaus atminimo kambarys, jame surinkta daug medžiagos apie tautos patriarcho gyvenimą, čia vyksta netradicinės pamokos apie tradicijas, istoriją, gimtąją kalbą.
Minint 150-ąsias J.Basanavičiaus gimimo metines, 2001 m. lapkričio 20 d. mokyklos kieme buvo atidengtas paminklinis akmuo. Bareljefo autorius – Mindaugas Tendziagolskis. Pilkas akmuo, kurio forma primena Lietuvos valstybės kontūrus, buvo atvežtas iš Pakruojo rajone esančios sodybos.
Nepamiršta ir Tautos namų idėja
Ant namo A.Domaševičiaus gatvėje kabo memorialinė lenta. Čia J.Basanavičius gyveno 1920-1927 metais.
Pirmasis Tautos namų idėją 1907 metais pristatė būtent Jonas Basanavičius.
Kaip dar viena J.Basanavičiaus įamžinimo galimybė įvardijami Tautos namai. Juos svajojama pastatyti ant Tauro kalno, vietoj dabar ten esančių apgriuvusių Profsąjungų rūmų.
Vilniaus savivaldybė pasiryžusi išpirkti privatiems asmenims priklausantį pastatą ir vietoj jo pastatyti naują, virsiantį Tautos namais. Tačiau tam neturi pinigų.
Pirmasis Tautos namų idėją 1907 metais pristatė būtent J.Basanavičius.
Prieš Vasario 16-ąją internete ėmė plisti raginimai paremti idėją pastatyti J.Basanavičiui paminklą sostinėje. Tam skirta iniciatyva „Tauta neužmiršta“, sukurtas puslapis socialiniame tinkle „Facebook“.
