Šie režimai buvo kone vieningai pasmerkti, nors ne vienas politikas – tiesa, daugiausia buvusio sovietų bloko šalių atstovai – ragino greta įrašyti ir komunizmą, kurio aukomis tapo milijonai žmonių.
Diskusija apie nacistinių ir fašistinių simbolių bei šūkių draudimą visoje ES buvo surengta praėjusią savaitę Strasbūre vykusios EP sesijos metu. Priešingai nei būtų galima tikėtis, joje nekalbėjo nė vienas iš vienuolikos Lietuvos europarlamentarų. Tiesa, ir be jų pakako politikų, kurie kolegoms iš Vakarų primintų, jog komunistų režimas buvo ne mažiau pragaištingas, todėl jį pravartu įvertinti analogiškai. Deja, jų raginimai atsidūrė tik posėdžio stenogramoje, bet ne nacių propagandą draudžiančiame dokumente.
ES narės neskuba kriminalizuoti neapykantos kurstymo
„ES Pagrindinių laisvių agentūra, Europos Taryba bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija įspėja apie nerimą keliantį netolerancijos ir neapykantos stiprėjimą Europoje“, – pradėdamas diskusiją, pažymėjo Estijos užsienio reikalų viceministras Matti Maasikas.
Kai kurie mūsų piliečiai nepasimokė iš istorijos. Žinome, kad tai gali būti pavojinga. Pamirštantieji savo pačių istorijos klaidas rizikuoja jas pakartoti, – įspėjo Estijos, kuri baigia pusmečio pirmininkavimą ES Tarybai, diplomatas, todėl būtina neignoruoti nė vieno incidento.
Anot jo, nacių ir fašistų simbolikos ypač padaugėjo socialiniuose tinkluose, kitur internete ir šiaip viešumoje.
„Tai rodo, kad kai kurie mūsų piliečiai nepasimokė iš istorijos. Žinome, kad tai gali būti pavojinga. Pamirštantieji savo pačių istorijos klaidas rizikuoja jas pakartoti“, – įspėjo Estijos, kuri baigia pusmečio pirmininkavimą ES Tarybai, diplomatas, todėl būtina neignoruoti nė vieno incidento.
Bendrija tam turi instrumentų – dar 2008 metais buvo priimtas Pamatinis sprendimas dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija. Remiantis juo, nusikalstama užsipulti žmonių grupes ar jų atstovus dėl rasės, odos spalvos, religijos, tautinės ar etninės kilmės. To negalima daryti, viešai skatinant smurtą ir neapykantą, skleidžiant ar platinant atvaizdus ar įvairią propagandos medžiagą.
Be to, ES kalbasi su didžiosiomis interneto kompanijomis, kad būtų aktyviau kovojama su neapykanta virtualioje erdvėje. Tačiau esą bet kokios priemonės bus bergždžios, pamiršus švietimą ir darbą su jaunimu, nestiprinant demokratinio atsparumo, žiniasklaidos raštingumo, tolerancijos, kritinio mąstymo, konfliktų sprendimo gebėjimų.
Apibendrindamas M.Maasikas pažymėjo, kad būtina visuomenes apsaugoti nuo neapykantos dominavimo: „Turime prisiminti atsakomybę už savo žodžius. Žodžiai ir simboliai turi galios, įskaitant galią sukelti žalą. Dėl to žodžio laisvė turi ribas.“
Eurokomisaras graikas Dimitris Avramopoulos savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad rasistinio ir ksenofobinio požiūrio daugėja net didžiausiose žiniasklaidos priemonėse ir įtakingų politikų kalbose. Minėtas 2008-ųjų sprendimas įpareigoja ES nares kriminalizuoti smurto ir neapykantos skatinimą, tirti tokius atvejus ir bausti už juos. Pastaraisiais metais esą tik devynios valstybės pakoregavo savo įstatymus.
„Istorija nesikartoja, ją kartoja žmonės, kurie jos neskaito ir nepasimoko iš to, kas įvyko praeityje. Štai kodėl EK kartoja savo pritarimą, kad tokie totalitariniai ir autoritariniai režimai, kaip nacizmas bei fašizmas, būtų atmesti“, – teigė D.Avramopoulos.
Kraštutiniai dešinieji stiprėja ir Rytuose, ir Vakaruose
Diskusijoje pasisakę politikai kvietė aktyviau kovoti su nacizmo ir fašizmo apraiškomis šių dienų Europoje. Kroatas Ivanas Jakovčićius, atstovaujantis liberalams demokratams, liūdnu ir pavojingu pavadino faktą, kad šiandien vis daugiau žmonių šlovina šias ir iš jų kilusias ideologijas. „Europoje gimusio ir paplitusio nacizmo blogis daugelyje šalių buvo įveiktas, bet akivaizdžiai neišnaikintas“, – apgailestavo jis ir atkreipė dėmesį, kad dar lieka šalių, kurioje nenumatytos jokios sankcijos už nacizmo, fašizmo, Kroatijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą dominavusi radikali dešiniųjų organizacija „Ustaše“ ar XX amžiaus pirmoje pusėje veikę serbų nacionalistai četnikai.
Kalbėdama Socialdemokratų frakcijos vardu, Italijos atstovė Cécile Kashetu Kyenge pažymėjo, jog naciai ir fašistai neigė demokratiją, žmogaus teises, minties laisvę, įstatymo viršenybe ir panašias vertybes, kuriomis pagrįsta ES. „Todėl nacizmas ir fašizmas nėra nuomonė, tai nėra normali saviraiškos laisvė, greičiau priešingai: tai yra laisvės neigimas, nusikaltimas, – kalbėjo politikė. – Kaip sakė Primo Levi (žydų kilmės italų chemikas ir rašytojas, išgyvenęs Holokaustą – red. past.), kiekvienas laikas turi savo fašizmą: jis pradeda pasireikšti subtiliais būdais, pavyzdžiui, nostalgija pasauliui, kuriame valdė aukštesnė valdžia ir kuriame privilegijuotųjų mažumos saugumas buvo paremtas daugumos prievartiniu darbu ir tyla.“
EP nariai pažėrė ne vieną pavyzdį, kad kraštutiniai dešinieji, slopstant prisiminimams apie jų pirmtakų žiaurumą, reiškiasi vis aktyviau. Vien Italijoje pastaruoju metu įvyko keli incidentai: grupė skustagalvių Komo mieste pasienyje su Šveicarija užpuolė pabėgėliams padedančius savanorius, kaukėti fašistinių pažiūrų grupuotės „Forza Nuova“ nariai paskelbė karą nacionaliniam dienraščiui „La Repubblica“ ir savaitraščiui „L’Espresso“, antifašistinio pasipriešinimu simboliu laikomoje Bolonijoje buvo padegtas partizanams atminti skirtas kapo akmuo, šalyje veikia (tiesa, parlamente atstovų neturinti) neofašistinė partija „CasaPound Italia“, pavadinta pagal Benito Mussolinio sekėją amerikietį rašytoją Ezrą Poundą.
Serbai ir kroatai, anot slovėno Ivo Vajglo, herojais pavadino Hagos tribunolo teisiamus karo nusikaltėlius. Vienas iš jų (beje, pats pasidavęs tribunolui) – serbas Vojislavas Šešelis – prieš porą metų vedė savo įkurtą kraštutinę dešiniąją Serbų radikalų partiją į parlamento rinkimus ir juose pasirodė gana sėkmingai, tiesa, dabar dirba opozicijoje. Kroatijos ekstremistai buvusioje Jasenovaco koncentracijos stovykloje pastatė monumentą fašistinei valstybei. Vengrų neonaciai esą tapo neatskiriama šalies politikos dalimi.
„Daugiau ar mažiau agresyvios kraštutinės dešinės fenomenas prieš keletą metų buvo pastebimas Rytų Europoje, buvusiose komunistinėse valstybėse, bet šiandien jis vis stiprėja Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir kitur. Ikonografija gali būti sena ar nauja, bet žinia išlieka ta pati ir yra pavojinga, jei neperskaitysime jos laiku“, – įspėjo I.Vajglas.
Jo žodžius patvirtino Ispanijos europarlamentaras Jordi Solé. Šioje šalyje esą tebestovi 135 diktatoriui Francisco Franco skirti paminklai, įskaitant jo kapą Kritusiųjų slėnyje, kuriems prižiūrėti iš biudžeto kasmet skiriama 750 tūkst. eurų. Per pastaruosius tris mėnesius politiko gimtojoje Katalonijoje buvo užfiksuota dešimtys dešiniųjų ispanų grupuočių veiksmų, daugiausia – smurtinių ir paprastai nebaudžiamų, fašistinės simbolikos naudojimo viešumoje.
„Fašizmas, kuris skirsto žmones ir tautas į aukštąsias bei žemąsias, yra svetimas ir priešiškas žmogiškai civilizacijai, ši ideologija nėra dar vienas požiūris demokratijoje, kurį turėtume toleruoti, tai yra koncentracijos stovyklų, dujų kambarių, Holokausto ir naikinimo ideologinė priedanga. Ne tik šių simbolių istorija yra kriminalinė, tokia ir pati jų ideologija, – kalbėjo Europos vieningųjų kairiųjų frakcijos narys kiprietis Takis Hadjigeorgiou. – Fašistų ir nacių simboliai neturi vietos Europos visuomenėse. Jų vieta – tik muziejuose ir knygose, kad naujos kartos sužinotų apie didžiulį skausmą, neapykantą ir kraują, kuriuos jie atneša. (...) Šie simboliai turėtų atsidurti, kur jiems priklauso, – būti skirti mirusiesiems atminti ir gyviesiems apginti.“
Vaikiška drausti universalius simbolius?
Dabar ES tapo norma atakuoti migrantus ir jų maldų vietas, bet apie tai ne visada pranešama. Tik kas penktas žmogus kreipiasi dėl incidento ar sulaukia nuosprendžio užpuolikui, – kalbėjo europarlamentarė.
Anot britės Neenos Gill, jos regione po referendumo dėl „Brexit“ neapykantos nusikaltimų padaugėjo kone trečdaliu. „Dabar ES tapo norma atakuoti migrantus ir jų maldų vietas, bet apie tai ne visada pranešama. Tik kas penktas žmogus kreipiasi dėl incidento ar sulaukia nuosprendžio užpuolikui“, – kalbėjo europarlamentarė ir pridėjo, kad vien uždrausti nacių ar fašistų simbolius nepakanka, būtina keisti žmonių mąstymą.
Keli politikai, pasigavę panašią mintį, ėmė aiškinti, esą simbolikos draudimas neturi prasmės. Jokiai frakcijai neatstovaujantis Vokietijos nacionaldemokratų partijos narys Udo Voigtas pareiškė, esą „stipri demokratija privalo priimti savo praeities simbolius, dainas ir vėliavas. Jei demokratija tai uždraudžia, reiškia, ji yra silpna ir nebetiki savo įtikinėjimo galia.“ Jis retoriškai klausė kolegų, ar jie tebetiki lyg mantra kartojamomis ES vertybėmis, kurios šiandien „dažnai būna nukreiptos prieš šeimą, tėvynę, religiją, normalius lyčių santykius, o dabar pridedama sąžinės ir žodžio laisvė. Saviraiškos laisvė egzistuoja tik visa arba jos nėra“.
Tikrųjų suomių partijai atstovaujantis Jussi Halla-aho rėžė dar stipriau: „Manau, labai vaikiška teisti ir drausti simbolius, net jei jie reprezentuoja tokias atstumiančias ideologijas, kaip nacionalsocializmas ar komunizmas“.
Pasak jo, sunku apibrėžti, ką ir kokiame kontekste drausti (svastika ar raudona žvaigždė yra universalūs simboliai, įvairiose kultūrose turintys įvairių reikšmių), dar sunkiau apibrėžti išsireiškimus. Sunku būtų susitarti, kurios destruktyvios ideologijos yra pakankamai blogos, kad jų simbolika būtų uždrausta, – kriterijai esą būtų ne objektyvūs, o politiniai. Be to, uždraudus ideologijos simbolį jos rėmėjai sugalvotų kitokį, bet vis tiek senąjį primenantį ženklą. „Uždraustas vaisius saldesnis“, – apibendrino suomis.
Europos konservatorių ir reformatorių grupės vardu kalbėjusio politiko žodžiais, ekstremizmas kyla ne iš simbolių. „Pavieniai simboliai neturi galios, jie tėra rašalas ant popieriaus“, – replikuodamas į Estijos viceministro pranešimą, teigė J.Halla-aho.
Į tai M.Maasikas atkirto, kad totalitarinius režimus pergyvenusios ir labiau jų simboliką norinčios uždrausti tautos tikriausiai žino geriau.
Nacių nugalėjimas – lyg indulgencija komunizmui?
Smerkdami nacizmą, fašizmą ir jo apraiškas šių dienų pasaulyje, kai kurie europarlamentarai negailėjo gerų žodžių komunistams. Europos vieningųjų kairiųjų frakcijos atstovė italė Eleonora Forenza savo šalies konstituciją, kuri gimė iš pasipriešinimo fašizmui ir kurią pasirašė komunistas Umberto Terracini, pavadino viena gražiausių pasaulyje. Politikė priminė, kad Raudonoji armija padėjo išvaduoti Europą iš nacių ir fašistų.
Jos frakcijos kolega graikas Stelios Kouloglou į čeko Jaromíro Štětinos klausimą, kuo skiriasi svastika nuo kūjo ir pjautuvo, o totalitarinis nacizmas – nuo totalitarinio komunizmo, atsakė: „Skirtumas tarp nacių ir komunistų simbolių puikiai matyti vienoje nuotraukoje, kurioje užfiksuotas Berlyno išlaisvinimas iš nacių karių rankų 1945-aisiais. Karių, kurie nužudė dešimtis milijonų ir milijonus žmonių pasiuntė į krematoriumus. Kariai, laikantys kitokią vėliavą, išlaisvino Berlyną ir nuvertė Hitlerį. Negalite šių dalykų sustatyti greta.“
Ne vienas diskusijoje kalbėjęs politikas (beje, beveik vien buvusių socialistinių valstybių atstovai) ragino sovietų simboliką traktuoti taip pat, kaip nacių. „Komunizmas taip pat atsakingas už milijonų žmonių mirtis. Ar ne laikas į draudimą greta nacių simbolių įrašyti ir komunistų simboliką?“ – retoriškai klausė J.Štětina.
„Žlugus nacizmui ir fašizmui, deja, tik pusė Europos sulaukė laisvės, – priminė kroatas Ivica Tolicas. – Kitoje pusėje valdžioje liko komunistai ir ji laisvės sulaukė tik po 45 metų.“ Bet diskusiją dėl simbolių draudimo jis pavadino neproduktyvia, nes esą represijos niekada nebuvo geras sprendimas, greičiau priešingai – jos tik skatino pasipriešinimą, todėl verčiau reikėtų rūpintis geresniu jaunimo švietimu ir įdarbinimu, stabiliu ekonomikos augimu, spręsti socialines ir migrantų problemas.
Kita kroatė, tos pačios Liaudies partijos frakcijos atstovė Dubravka Šuica, nurodė, kad jos šalis, priešingai nei vakariečiai, turi prisiminimų apie totalitarinį režimą, kuris nebuvo nei nacių, nei fašistų. „Nesena pasaulio istorija byloja apie milijonus mirčių, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su komunistų režimu, ir jo simboliai yra lygiai taip pat nepriimtini XXI amžiaus Europoje, – pažymėjo politikė. – (…) Nėra tokio totalitarinio režimo, kuris nusipelno amnestijos tik dėl to, kad istoriją rašo nugalėtojai.“
Lenkas M.Jurekas atkreipė dėmesį į simbolinį sutapimą – diskusija vyko gruodžio 13-ąją, tą pačią dieną, kai prieš daugelį metų Lenkijoje tūkstančiai žmonių atsidūrė už grotų. Jis pats tokio likimo sulaukė, mat nenakvojo tėvų bute, bet šie policininkų vizito sulaukė. Dėl tokių veiksmų komunizmas ir bolševizmas esą turi būti įrašyti greta kitų totalitarinių režimų.
„XXI amžiaus Europoje neturėtų būti vietos fašizmui, rasizmui, antisemitizmui, bet kokiai atskirčiai ar diskriminacijai, bet kokiam totalitariniam režimui, – diskusiją apibendrino eurokomisaras D.Avramopoulos. – (...) Ksenofobijai, rasizmui ir diskriminacijai įveikti reikia ne tik įstatymų, bet ir pastangų bei teisingumo. Taip pat – lyderystės, atsakomybės, pareigos demokratijai, piliečių budrumo. (...) Mūsų kova dar nebaigta. Likite budrūs, pavojus vis dar čia.“
