Vilniuje veikia Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas, įsteigtas Vilniaus universiteto ir Kinijos švietimo ministerijos iniciatyva.
Portalui 15min susisiekus su jo direktore Vilma Šniukštaite ir paprašius pakomentuoti minėtame vertinime išsakytus teiginius, ši teigė, kad lietuviškasis Konfucijaus institutas grėsmės nacionaliniam saugumui nekelia.
VSD ataskaita: Konfucijaus institutai – žvalgybos įrankis
Antradienį Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) paskelbtame kasmetiniame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad Kinijos žvalgybos veikla Lietuvoje agresyvėja.
„Užsienio šalyse Kinijos žvalgyba tradiciškai veikia su diplomatine priedanga, taip pat išnaudoja Kinijos Vyriausybės finansuojamus Konfucijaus institutus, Kinijos įmones ir naujienų agentūras, naudojasi užsienyje studijuojančiais kinų studentais“, – teigiama vertinime.
Lietuvoje veikiantis Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas jo internetiniame puslapyje yra pristatomas kaip bendras Vilniaus universiteto ir Liaoning universiteto projektas, įsteigtas 2010 m. Vilniaus universiteto bei Kinijos švietimo ministerijos padalinio Hanban iniciatyva.
Institutas apibūdinamas kaip „pirmasis ir didžiausias kinų kalbos ir kultūros centras Lietuvoje“, nurodoma, kad jis organizuoja kinų kalbos bei kultūros kursus ir akademinius bei kultūrinius renginius.
Taip pat puslapyje nurodoma, kad Konfucijaus institutui vadovauja kodirektoriai Vilma Šniukštaitė ir prof. Zhou Jie.
Instituto direktorę ataskaita nustebino
Kalbėdama su 15min V.Šniukštaitė pripažino, kad žvalgybininkų ataskaita ją nemaloniai nustebino.
„Šiandien šiek tiek nustebau ir šiek tiek gaila man, nes atrodytų, kad tikrai dirbame daug būtent pačių lietuvių labui. (…) Ataskaita yra paskelbta, taip nutiko, tačiau, mano supratimu, Konfucijaus institutas, kol aš čia dirbu ir vadovauju, nekelia grėsmės Lietuvos saugumui“, – 15min sakė V.Šniukštaitė.
Konfucijaus institutas, kol aš čia dirbu ir vadovauju, nekelia grėsmės Lietuvos saugumui.
Pasak V.Šniukštaitės, Vilniaus universitete veikiantis Konfucijaus institutas pirmiausia yra akademinė ir kultūrinė institucija, kurios pagrindinė funkcija yra kinų kalbos mokymas. Taip pat siekiama lietuvius supažindinti su kinų kultūra, filosofija, religija.
„Dėsto ne tik kinai, dėsto ir lietuviai dėstytojai. Ir studentai, esu įsitikinusi, susiformuoja kritinį mąstymą. Galėtų atpažinti, jei nutiktų taip, kad kažkas norėtų tiesiog informaciją kažkokiu būdu iš žmogaus perimti. Mūsų sinologai studentai, baigę studijas čia, Vilniaus universitete, tikrai sugebėtų galbūt galimas grėsmes įžvelgti“, – teigė V.Šniukštaitė.
Konfucijaus instituto direktorė atkreipė dėmesį, kad Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas konkrečiai ataskaitoje nėra įvardinamas – kalbama apie užsienio šalyje veikiančius Konfucijaus institutus.
Ji svarstė, kad galbūt Lietuvos žvalgybos institucijos, pasiremdamos kitų šalių patirtimi, laiko ir lietuviškąjį Konfucijaus institutą potencialia grėsme, tačiau sakė mananti, kad tokie nuogąstavimai neturi pagrindo.
„Kinų Lietuvoje yra labai mažai. Kinų įmonių Lietuvoje yra labai mažai. Dabar visi girdėjo, kad Amerikoje, Europoje kažkokios grėsmės iš Kinijos kyla. O kas yra Lietuvoje, kas susiję su Kinija? Konfucijaus institutas. Ir galbūt tikrai nepasigilinus atrodo – o, gal tikrai grėsmė“, – svarstė V.Šniukštaitė.
Ji pabrėžė atsakyti už kitose šalyse veikiančių Konfucijaus institutų veiklą negalinti, tačiau tvirtino, kad Vilniaus universitete veikiančio Konfucijaus instituto veiklos Kinija nekontroliuoja.
„Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas nėra vien kinų įsteigta ir valdoma įstaiga. Čia dirba lietuviai. Ir pirmiausia lietuviai nustato darbo kryptį. Lietuvio parašas visur yra paskutinis.
Čia dirba lietuviai. Ir pirmiausia lietuviai nustato darbo kryptį. Lietuvio parašas visur yra paskutinis.
Sprendimus priima lietuvių pusė. Mes čia tikrai kontroliuojame situaciją ir neleistume vykti kažkokiems Lietuvai kenkiantiems procesams“, – tvirtino V.Šniukštaitė.
Pasak V.Šniukštaitės, institute dirbantys kinai – arba akademikai, arba jauni, ką tik kinų kalbos dėstymo užsieniečiams studijas Kinijoje baigę savanoriai. Skundų dėl iš Kinijos atvykusių dėstytojų dėstymo kokybės Konfucijaus instituto direktorė teigė negavusi, o teigiamų atsiliepimų šiemet – kaip tik labai daug.
„Mes iki šiol neturėjome jokių nusiskundimų iš mūsų kursų klausytojų, kad būtų kilęs įtarimas, kad mes čia bandome paveikti lietuvius dirbti kinams ar panašiai. Niekada nebuvau to pastebėjusi, ir aš pati asmeniškai to niekada neleisčiau. Save laikau labai didele patriote ir dėl to net šiek tiek gaila. Mes dirbame, stengiamės būtent Lietuvos labui, nes, kaip žinia, kultūros pažinimas atveria daug durų, o kinų kultūra pasižymi ilga istorija, ir yra daug išminties, kurios galima iš ten semtis“, – sakė V.Šniukštaitė.
V.Šniukštaitė teigė mananti, kad mokytis kinų kalbą lietuviams apskritai yra naudinga, o kinų kultūrą pažinti taip pat svarbu.
„Galimybių įsidarbinti mokant kinų kalbą Lietuvoje daugėja. Nebūtinai kinų įmonėse – jų Lietuvoje yra labai mažai. Bet ir lietuvių įmonėse, kurios vykdo veiklą Kinijoje, nori bendradarbiauti su Kinija ir panašiai“, – sakė V.Šniukštaitė.
„Esu Kinijoje gyvenusi. Aš žinau ten vykstančius procesus, bet visiškai atsiriboti nuo šalies ir nuo jos kultūros kartu, manyčiau, kad būtų neprotinga. Svarbu yra pažinti ir kritinio mąstymo dėka atsirinkti“, – teigė VU Konfucijaus instituto direktorė.
Kinija finansuoja iš dalies
O ar išties Konfucijaus instituto veiklą, kaip teigiama grėsmių ataskaitoje, finansuoja Kinijos vyriausybė? Pasak V.Šniukštaitės, taip teigti galima iš dalies. Lietuvoje veikiantį Konfucijaus institutą Lietuvos ir Kinijos pusės finansuoja maždaug lygiomis dalimis.
Anot instituto direktorės, Kinijos švietimo ministerijos padalinys Hanban, kuris yra Konfucijaus institutus vienijantis centras Kinijoje, skiria finansavimą atskiriems Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto projektams. Tarp tokių jau įvykdytų projektų – konferencija apie Kinijos filosofiją, kviestinio dėstytojo paskaita apie kinų budizmą ir pan.
„Tai yra biudžetinis finansavimas iš Kinijos. Kita dalis – Konfucijaus instituto išlaikymas, atlyginimai, ypač lietuviams darbuotojams, yra iš lietuvių pusės. (…) Tai mainų principu vykdoma veikla, bendras projektas“, – sakė V. Šniukštaitė.
Ji pripažino, kad kitose šalyse veikiančių Konfucijaus institutų valdymas gali atrodyti kitaip. V.Šniukštaitė atkreipė dėmesį, kad pasaulyje Konfucijaus institutų apskritai yra apie 500, dalis jų yra specializuoti – vieni orientuoti į Kinijos menus, kiti – muziką, dar kiti – į verslą ar kinų kalbos dėstymą.
Antradienį 15min studijoje lankęsis Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovas Remigijus Baltrėnas taip pat sakė, kad Kiniją domina technologijas išmanantys asmenys, kuriems neretai siūlomos nemokamos studijos su prievole atidirbti Kinijoje.
V.Šniukštaitė teigė, kad VU Konfucijaus institute tokios studijos nėra siūlomos, ir sakė nesusidūrusi ir su tokios praktikos taikymu kitur Lietuvoje.
„Mūsų Konfucijaus institutas teikia stipendijas tik kinų kalbos mokymuisi. Žmogus gali pasimokyti pusę metų arba metus Kinijoje, patobulinti savo įgūdžius ir grįžti. Jokio įsipareigojimo pasilikti Kinijoje jam nėra. Juolab kad ir stipendija yra dalinė – lėktuvo bilietą tas studentas turi įsigyti pats“, – sakė V.Šniukštaitė.
Paklausta, ar Konfucijaus institutui per aštuonerius metus teko susidurti su Kinijos ambasados atstovų bandymu kištis į jo veiklą, formuoti instituto poziciją Taivano, Tibeto ar kitais Kinijai jautriais klausimais, V.Šniukštaitė atsakė neigiamai.
„Tiesiogiai nesu susidūrusi. Mes stengiamės supažindinti su kinų kultūra, filosofija, tūkstantmete išmintimi. Su ambasada mes bendraujame taip, kad vyksta, tarkime, kultūriniai renginiai, ir kinų ambasados atstovai atvyksta ir sudalyvauja.
Su ambasada mes bendraujame taip, kad vyksta, tarkime, kultūriniai renginiai, ir kinų ambasados atstovai atvyksta ir sudalyvauja.
Toks yra bendradarbiavimas. Spaudimo iš ambasados mes tikrai jokio nepatiriame, nes tai ne jų sritis. Mes esame kultūrinė įstaiga, jie užsiima diplomatija ar kitais dalykais. Mūsų darbas yra kinų kalba, jos dėstymas ir kultūros pristatymas. Esame nepriklausomi. Visų pirma esame Vilniaus universiteto dalis, turime laisvę rinktis, kaip mums dirbti“, – pabrėžė V.Šniukštaitė.
Plačiau su žvalgybos bendrovių paskelbta grėsmės vertinimo ataskaita susipažinti galite čia.
