„Konkurenciją ribojantys teisės aktai dažniausiai priimami, apeliuojant į tariamą naudą vartotojams ar rinkos dalyviams. Šio įstatymo projekto nuostatos ir jo aiškinamajame rašte pateiktas abstraktus teiginys apie besitęsiančios pasaulinės pieno krizės poveikį Lietuvos pieno sektoriui nepagrindžia nei siūlomų įtvirtinti ribojimų būtinybės bei proporcingumo, nei numatomų minimalių supirkimo kainų dydžio“, – pranešime spaudai sakė tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Pasak jo, įsigaliojus įstatymo pataisoms, ilgalaikėje perspektyvoje jo pasekmės būtų žalingos visam pieno sektoriui ir pirmiausiai tiems, kuriuos siekiama apsaugoti – vartotojams ir pieno gamintojams.
Taryba pernai atliko pieno rinkos tyrimą. Tarybos vertinimu, kooperacija tarp pieno gamintojų leistų jiems užsitikrinti sutartų santykių su pieno perdirbėjais stabilumą, sustiprintų pieno gamintojų atsparumą rinkos svyravimams bei padidintų eksporto galimybes.
Seimas praėjusią savaitę priėmė kainų reguliavimą įstatymo pataisas, pagal kurias pieno supirkėjai ir perdirbėjai privalėtų mokėti ne mažiau kaip 165 eurus (16,5 cento už litrą), o tarpininkai – ne mažiau kaip 130 eurų (13 centų) už toną bazinių rodiklių pieno. Minimalios pieno supirkimo kainos galiotų laikinai – nuo pataisų įsigaliojimo iki 2017 metų.
Pataisas dar vertins Seimo etikos ir procedūrų komisija, o jos įsigalios, jei jas pasirašys prezidentė.
Dėl kritinės situacijos pieno sektoriuje ir nepakankamų valdžios pastangų gerinti padėtį Lietuvos pieno gamintojų asociacija trečiadienį Vilniuje organizuoja eiseną ir protesto akciją.
