„Ministerija neatsižvelgė į 2016 metais Konkurencijos tarybos atlikto rinkos tyrimo išvadas ir neparengė konkrečių pakeitimų ar siūlymų, galinčių padidinti konkurenciją kompensuojamųjų vaistų rinkoje pacientų labui“, – teigia taryba.
Anot jos, pacientų bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos gali būti naudojamos efektyviai tik sistemiškai keičiant ydingą kompensuojamųjų vaistų rinkos teisinį reguliavimą, o tokių pakeitimų minėtame projekte esą nematyti. Konkurencijos taryba taip pat sako, kad ministerijos pateikti pakeitimai nėra pagrįsti ekonominės analizės išvadomis. Anot jos, įgyvendinus SAM siūlymas nuostatas „gali būti pasiektas priešingas efektas nei tikisi jo rengėjai – dar labiau apribota konkurencija tarp vaistų gamintojų“.
SAM savo ruožtu teigia vaistų kainas mažinanti nuosekliai ir į institucijų pasiūlymus šioje srityje visuomet atsižvelgianti.
„Šiuo metu Seime pradėti svarstyti projektai yra tik maža dalis naujovių, turinčių įsigalioti vaistų kainų mažinimo srityje, kuriuose jau atsižvelgta į dalį šios institucijos siūlymų. KT siūlymai yra įgyvendinami palaipsniui, pagal sudarytą planą, rengiant siūlomas naujoves vaistų kainų mažinimo srityje“, – aiškina SAM.
Ministerija taip pat teigia, kad jau panaikinti ribojimai vaistinių plotui ir galimybė konkurentams susižinoti jautrią informaciją, pateiktas siūlymas pardavinėti nereceptinius vaistus ne tik vaistinėse. Seime pradėti svarstyti SAM pateikti projektai, kuriais siekiama įteisinti kontrolinius pirkimus, leisiančius efektyviau patikrinti vaistinių darbą ir užtikrinti, kad pacientams būtų siūlomi pigesni vaistai, kai jų gydomosios savybės tokios pat. Pradėtas svarstyti ir siūlymas, kad dažniau būtų peržiūrimas kompensuojamųjų vaistų kainynas.
„Šiuo metu ir toliau rengiami kiti su vaistų kainų mažinimu susiję projektai, kas reiškia, kad sisteminės vaistų kainodaros pertvarkos jau yra pakeliui“, – tikina ministerija.
Konkurencijos taryba praėjusių metų pabaigoje paskelbė, kad Lietuvoje esantis kompensuojamųjų vaistų rinkos reguliavimas yra neveiksmingas, nes riboja analogiško poveikio, bet pigesnių vaistų patekimą į rinką. Anot tarybos, problema yra ir tai, kad PSDF biudžeto lėšomis dengiamos vaisto kainos apskaičiuojamos pagal vaistų gamintojų viešai deklaruojamas, o ne faktines kainas. Be to, taryba nustatė, kad vaistų kainos kompensavimo skaičiavimui naudojamas daugelyje Europos Sąjungos valstybių taikomas referavimas į kelių valstybių kainų vidurkį nėra tinkamas Lietuvai, nes neskatina vaistų gamintojų mažinti deklaruotų vaistų kainų. Taip pat siūlyta neleisti rinkos dalyviams sužinoti informacijos apie konkurentų taikomas kainas, efektyviau informuoti pacientus apie pigiausius vaistus.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai pareiškė, kad iki šiol vaistų kompensavimo problemos būdavo piktybiškai nesprendžiamos ir šį klausimą nurodė kaip pasitikėjimo testą sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai.
Valstybė vaistams kompensuoti per metus skiria beveik ketvirtį milijardo eurų, patys gyventojai primoka dar dešimtis milijonų eurų.
