Konkurencijos tarybos atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė teigė, kad tyrimas galėtų būti pradėtas, jeigu taryba turėtų tiesioginių tokio draudžiamo susitarimo įrodymų, tačiau kol kas jų nėra, šeštadienį rašė „Lietuvos žinios“.
„Ir šios savaitės pokyčius, ir visas priežastis tarybos specialistai aiškinasi ir stebi. Dėl galimų draudžiamų susitarimų pagrįstų įrodymų nėra, tačiau esame gavę signalų dėl jų galimybės. Tyrimas galėtų būti pradėtas, jeigu turėtume tiesioginių tokio draudžiamo susitarimo įrodymų. Todėl jeigu kam nors yra žinomos kokios nors faktinės aplinkybės dėl galimo šios rinkos dalyvių susitarimo, Konkurencijos taryba laukia informacijos“, – teigė P.Kvietkauskienė.
Anot jos, rinka yra nuolat stebima, ir degalų mažmeninių kainų analizė rodo, jog stambiųjų degalinių operatorių kainos nėra identiškos – jos skiriasi keliais procentais. Tai neva liudija, kad degalinių operatorių įmonės tarpusavyje konkuruoja ir todėl nėra pagrindo teigti, kad tarp atskirų degalinių tinklų gali būti vykdoma bendra kainų politika.
Pasak P.Kvietkauskienės, teiginiai esą dabar norima kainas normalizuoti, Konkurencijos tarybos taip pat neįtikina.
Advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ asocijuota teisininkė Ilona Jančiauskaitė dienraščiui sakė, jog mažmeninių degalų kainų mažėjimas arba didėjimas tuo pat ar panašiu metu gali būti nulemtas daugelio priežasčių ir jokiu būdu negalėtų būti vienareikšmiškai aiškinamas kaip nulemtas degalų pardavėjų tarpusavio susitarimų.
Nacionalinės vartotojų konfederacijos prezidentas Kornelijus Papšys įsitikinęs, kad degalų kainų didėjimas yra verslo susitarimo pasekmė, nes „yra susitarta ir dėl to, kad tai nebūtų tikrinama“.
BNS rašė, jog mažmeninė benzino kaina Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo vidutiniškai 19 centų, dyzelino – 24 centais, suskystintų dujų – 5 centais. Didmeninėje rinkoje degalai taip pat pabrango.
