„Mes pagrindinį dėmesį sutelksime į tyrimus dėl įtariamų kartelinių susitarimų viešuosiuose pirkimuose, nes tam mes gauname Europos Sąjungos struktūrinės paramos papildomas lėšas, ir mūsų komanda tam yra pasiruošusi. Turime bylų ir turime į ateitį numatytų sričių, kurias tirsime“, – ketvirtadienį po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaitė žurnalistams sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Anot jo, kita sritis, į kurią kryps tarybos dėmesys, yra centrinės ar vietos valdžios sprendimai, ribojantys konkurenciją.
„Mes ir toliau neatlyšime ir tirsime tuos atvejus, kai viešojo administravimo subjektai: ar tai savivaldybės, ar ministerijos, riboja konkurenciją savo sprendimais. Kad ir vaistinių pavyzdys – mes prieštaravome, kai buvo nustatyta, kad minimalus vaistinių plotas turi būti 60 kv. metrų. Natūralu, kad kai kurioms vaistinėms po to teko tiesiog pasitraukti iš rinkos. Galų gale paaiškėjo, kad net ir Sveikatos apsaugos ministerijos kai kurioms vaistinėms kilo dėl to nepatogumų, ir dėl to prašoma išimčių. Tai – tiesiog blogo reguliavimo, kuris riboja konkurenciją, pavyzdys ir mes tokiam reguliavimui ir toliau priešinsimės“, – kalbėjo Š.Keserauskas.
Jo teigimu, šiemet taip pat ketinama tęsti kompensuojamų vaistų rinkos tyrimą.
„Mes, pradėdami šį tyrimą įtarėme, kad ten gali būti problemų, jog reikalavimai, kurie taikomi vaistams, kad jie patektų į sąrašą, galimai yra tokie, kad ribojo konkurenciją, riboja sąraše esančių vaistų, ypač generinių vaistų, skaičių, todėl sumažėja konkurencija, kainos yra didesnės ir vartotojai, pacientai moka daugiau“, – sakė Š.Keserauskas.
Po susitikimo D.Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo, ministro pirmininko teikimu, naująja Konkurencijos tarybos nare paskyrė tarybos Draudžiamų susitarimų skyriaus vedėją Diną Lurje.
Kompensuojamųjų vaistų rinkos tyrimą taryba pradėjo pernai gegužę. Tuo metu D.Grybauskaitė teigė, kad šiuo metu galiojanti galiojanti kompensuojamų vaistų kainų nustatymo tvarka yra moraliai pasenusi.
Taryba šių metų sausio pabaigoje sukritikavo nuo šių metų įsigaliojusią tvarką, kuri numato, kad minimalus vaistinių plotas turi būti 60 kv. metrų. Sveikatos apsaugos ministerija nustatė, kad nuo šių metų sausio bendras vaistinės mieste patalpų plotas turi būti bent 60 kv. metrų, o labdaros vaistinės – 30 kv. metrų.
