Šiandieninė švietimo sistema nespėja paskui pokyčius ir ne visada gali juos nuspėti, vadinasi, neišvengiamai turi keistis.
Mokymasis visą gyvenimą tampa tokia pat būtinybe kaip kažkada profesinės ar universitetinės studijos.
Inicijuoti pokyčius, o ne juos vytis
Seimo narys, LŽVS kandidatas į EP Robertas Šarknickas sako, kad gyvename tarsi nuolatiniame evoliucijos procese, kurio pagrindinė varomoji jėga – švietimas.
„Jeigu švietimas neaptarnaus specialistų paklausos, tas evoliucionavimas tiesiog sustos. Buvo laikai, kai amatininkus keitė cechai, o cechus – fabrikai. Fabrikų gyvavimo laiku amatininko darbas liko veikiau hobiu nei profesija. Rinkai reikėjo darbuotojų, kurie gebėtų dirbti su automatizuota gamyba. Ir tokia darbo jėga buvo kuriama švietimo, kuris prisitaikė prie rinkos pokyčių ir juos skatino. Nebūtų specialistų – nebūtų ir rinkos pokyčių. Tai aktualu ir šiandien“, – sako politikas.
„Juk gyvename etape, kai į duris belste beldžiasi 5G internetas, daiktų internetas, dirbtinis intelektas, fintech ir kitos išmaniosios technologijos. Todėl didėja IT specialistų paklausa. Ir ne bendrojo pobūdžio, informatikos studijas jau seniai siūlo labai daug aukštųjų mokyklų, o specialių įgūdžių turinčių žmonių, – apie artimos ateities iššūkius kalba politikas, – turėsime daiktų internetą, tai reiškia, kad interneto reikės net buitinei technikai, esančiai namuose.“
R.Šarknickas sako, kad todėl kyla klausimas dėl kibernetinio bei asmens privatumo saugumo – taigi būtini ir kibernetinio saugumo ekspertai.
Ir pateikia pavyzdį: „Nepaisant to, kad 2017 m. JAV buvo 780 tūkst. kibernetinio saugumo ekspertų darbo vietų, net 350 tūkst. tuo pat metu vis dar buvo laisvos. Tai reiškia, kad rinkai jau reikėjo per milijono tokių darbo vietų, tačiau net trečdalis rinkos nebuvo aprūpinta šiais specialistais. Europoje, ISC duomenimis, artimiausioje ateityje bus per 300 tūkst. šių darbo vietų stygius – rinkos augimas per vienerius metus – 37 proc. darbo vietų, t. y. daugiau nei trečdalis.“
Motyvaciją mokytis, tobulėti turi atrasti kiekvienas. Darbdavys ar švietimo sistema gali tik paskatinti.
LŽVS kandidato į EP teigimu, aukštosios mokyklos, Lietuvos taip pat, privalo kurti naujas studijų kryptis, ypač susijusias su informacinėmis technologijomis: „Būtina investuoti į švietimą, kad specialistais aprūpintume besikeičiančią rinką ir užsitikrintume orią ateitį, o ne vytumėmės pokyčius.“
R.Šarknickas sako, kad švietimo nereiktų suprasti siaurai ir manyti, kad jis susijęs tik su mokykla, kolegija ar universitetu. Į šią sąvoką įeina ir kvalifikacijos kursai, įvairūs seminarai, mokymai, stažuotės, praktika.
„Mokytis visą gyvenimą – yra ir švietimo, ir darbdavių, ir įvairių organizacijų, ir paties asmens užduotis. Tačiau motyvaciją tobulėti, mokytis, išmokti, tapti geresniam, konkurencingam atrasti turi kiekvienas. Darbdavys ar švietimo sistema gali tik paskatinti šią motyvaciją, suteikdami geresnes darbo sąlygas ar kitas privilegijas“, – įsitikinęs R.Šarknickas.
„Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas pritarė triskart didesniam „Erasmus+“ programos finansavimui 2021–2027 m. laikotarpiu. Tai reiškia, kad progą dalyvauti programoje turės ne tik studentai ir mokyklinio amžiaus vaikai, bet ir ikimokyklinio, ankstyvojo ugdymo darbuotojai, jauni sportininkai ir treneriai. Taip pat būtų idealu šį sąrašą praplėsti iki neformaliojo švietimo ugdymo darbuotojų, mokinių bei trečiojo amžiaus universitetų studentų“, – įsitikinęs politikas
Pokyčiai turi prasidėti jau mokyklose
R.Šarknickas pastebi, kad nepaisant fakto, jog įgiję pagrindinį išsilavinimą mokiniai gali pasirinkti, kurių dalykų atsisakyti, o kurių mokslus tęsti, vis tiek skirtingų tipų ir charakterių jaunuoliai tarsi yra įsodinami į tas pačias roges ir paleidžiami važiuoti tomis pačiomis vėžėmis: „Skirtumas tik toks, kad vieni važiuoja A lygio kursu, o kiti – B. Turiu omeny, kad mokiniams taikomi tie patys standartai, nepaisant jų polinkio į tam tikrą sritį.“
„Bet aukščiausią asmens potencialą labiausiai galima išvystyti ne tuomet, kada jam valdžios institucijose sėdintys suaugusieji nurodo, kurį dalyką mokytis, o tada, kai asmuo pats pasirenka, kam skirti didžiausią dėmesį ir kuriomis vėžėmis važiuoti, o gal net pačiam tas vėžes praminti. Todėl manyčiau, kad tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu reiktų suteikti mokiniams daugiau laisvės pasirinkti, kokiems dalykams mokykloje jam reikėtų skirti pagrindinį dėmesį“ – įsitikinęs politikas.
Mokytojas šiuolaikinėje visuomenėje turi tapti ne vieninteliu žinių šaltiniu, o patarėju, kelrodžiu.
Jolanta Šmidtienė, menininkė, Lietuvos „Tekstilininkų ir dailininkų gildijos“ steigėja ir vadovė, LŽVS kandidatė į EP sako, kad labai svarbu, jog būtų nuolatos keliama mokytojų, švietimo pagalbos, vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojų kvalifikacija. Jie turi gebėti naudotis šiuolaikinėmis technologijomis.
„Mokytojas šiuolaikinėje visuomenėje turi tapti ne vieninteliu žinių šaltiniu, o patarėju, kelrodžiu“, – įsitikinusi ji.
Pasak J.Šmidtienės, nors problemų švietimo sistemoje yra nemažai, tačiau jas galima spręsti sudėliojant prioritetus bei į problemų sprendimą įtraukiant visas suinteresuotas puses: „Pavyzdžiui, tariantis su patyrusiais ugdymo įstaigų vadovais, reikėtų patobulinti esamą įvestą mokytojų etatinio apmokėjimo sistemą.“
„Jei būčiau išrinkta į EP, siekčiau išplėsti UNESCO Asocijuotųjų mokyklų skaičių Lietuvoje. Manau, kad svarbu įtraukti jaunimą į įvairias veiklas ir suteikti jiems galimybę išreikšti savo susidomėjimą kultūros ir gamtos paveldu bei dalyvauti jo apsaugoje“, – teigia J.Šmidtienė.
LŽVS kandidatė į EP yra įsitikinusi, kad skurdą ir kitas socialines bei ekonomines problemas gali padėti įveikti mokymasis visą gyvenimą: „Pasaulis greitai kinta, tad prie pokyčių prisitaiko tik tie, kurie nuolat atnaujina savo žinias. Manau, jog mokymosi visą gyvenimą strategija, visų pirma, turėtų būti paremta požiūrio į profesinio mokymo centrus keitimu. Tokiose ugdymo įstaigose turėtų nelikti pasenusių mokymo programų, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas darbuotojų, kurių trūksta rinkoje, rengimui, dualiniam mokymui ir pameistrystės skatinimui.“
Svarbu įtraukti jaunimą į įvairias veiklas ir suteikti jiems galimybę išreikšti savo susidomėjimą kultūros ir gamtos paveldu bei dalyvauti jo apsaugoje.
Pašnekovės teigimu, svarbu sukurti tinkamas sąlygas gerosios patirties ar vyresniems žmonėms reikalingų įgūdžių šalia namų įgijimui. Pavyzdžiui, darbo kompiuteriu įgūdžius jau dabar galima lavinti bibliotekose ar bendruomenėse. Išsilavinimo skirtumus padėtų sumažinti studijų programos universitetuose, beje, studijos Trečiojo amžiaus universitetuose jau dabar padeda vyresnio amžiaus žmonėms neatitrūkti nuo šiuolaikinio gyvenimo tempo ir jo aktualijų, jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais.
Lietuvos švietimo sistema susiduria su daugeliu iššūkių. Tai ir senstanti visuomenė, ir nedarbas, ir vienų profesijų poreikio nykimas, o kitų didėjimas.
J.Šmidtienė sako, kad būtent todėl kokybiškų neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų parengimas ir įgyvendinimas tampa svarbia užduotimi: „Tai galėtų būti daroma bendradarbiaujat verslo įmonėms su aukštosiomis mokyklomis, Trečiojo amžiaus universitetu, nevyriausybinėmis organizacijomis ir profesinio mokymo centrais.“
Pašnekovės teigimu, būtina dirbantiesiems suteikti galimybes prisitaikyti prie besikeičiančių socialinių ir ekonominių sąlygų ir aktyviai dalyvauti kuriant tiek Lietuvos, tiek ir Europos ateitį. Juk mokslo pažanga vyksta nuolatos, ji negali būti uždara. Ji turi skleistis tiek nacionaliniu, tiek europiniu mastu.
J.Šmidtienė įvardija ir du svarbiausius savo tikslus: „Pirma. Reiktų skatinti Lietuvos kultūros ir kūrybos sektorių, įskaitant labai mažas organizacijas, jų pajėgumus didinti tarptautiniu lygmeniu. Antra. Skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir diplomatinėmis priemonėmis siekti, kad Kauno modernizmo architektūra būtų įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.“
Pokalbį pašnekovė baigia šviesios atminties prof. Leonido Donskio citata, nes ši jo mintis yra jai itin artima.
„Galima likti aklam ir kurčiam gyvenimo pamokoms. Išmintis ir kilnumas nebūtinai yra susiję su amžiumi ir greičiausiai nuo jo net nepriklauso. Seno meistro gebėjimas nusilenkti jaunam meistrui yra ne tik jų abiejų bendros etikos ir elgesio kodekso ženklas, bet ir pripažinimas, kad nusilenkiama trečiam – kažkam, kas aukščiau už juos abu. Tai gali būti Dievas, moralinis principas ar sąžinė. Nusilenkimas tam, kas įprasmina gyvenimą ir kas leidžia mums išlikti savimi, ir yra gyvenimo vertės pojūčio apraiška.“
Politinė reklama. Bus apmokėta iš LVŽS rinkimų sąskaitos.
