Šis klausimas iškilo vykdant atranką į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) vadovus. Joje trys kandidatai surinko vienodai balų, viena iš jų – moteris.
Teisingumo viceministras Justas Pankauskas teigia, kad nuo 2011-ųjų galiojančių Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų praktikoje prireikė pirmą kartą ir jos gali diskriminuoti ne tik moteris, bet ir neįgaliuosius.
„Siūlysime apsvarstyti Valstybės tarnybos įstatymo pataisas dėl šių galbūt diskriminacinių elementų, kad tokie precedentai nepasikartotų ateityje. Siūlysime atsisakyti tų dalių, kur pagrįsta kyla abejonė dėl diskriminacijos: tiek lytinės, tiek fizinės, tiek įsitikinimų“, – BNS sakė jis.
J.Pankauskas sako, kad nuostatos gali prieštarauti ir Konstitucijai.
„Peržiūrėjau ekspertų vertinimus – tiek Vilniaus, tiek Mykolo Romerio universitetų teisės ekspertų išvadas. Tai galbūt galima įžvelgti ir prieštaravimus ir Konstitucijai, kur yra nuostata, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi lygias teises siekti valstybės tarnybos“, – tvirtino politikas.
Pasak jo, Valstybės tarnybos departamentas patvirtino, kad nuo 2011-ųjų, kuomet įsigaliojo nuostatos, konkursuose į valstybės tarnybą nebuvo konkursų, kuriuose potencialūs laimėtojai pasirodytų vienodai.
Anot J.Pankausko, iki 2011-ųjų esant tokiai situacijai galutinį sprendimą priimdavo įstaigą valdančios institucijos, pavyzdžiui, ministerijos vadovas. Jis sako, kad būtų siūloma grąžinti tokią tvarką – sprendimą priimančiam vadovui būtų teikiama filmuota konkurso medžiaga, kandidatų gyvenimo aprašymai.
Ministerija skelbė, kad konkursas į VVTAT neįvyko trims kandidatams surinkus vienodą balų skaičių. Valstybės tarnybos įstatymas numato, kad jei keli kandidatai konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
J.Pankauskas sako, kad nuostatos gali prieštarauti ir Konstitucijai.
VVTAT konkurso dalyviai pažymą apie tai turėjo pristatyti iki penktadienio vakaro, medžiagą konkurso komisija vertins savaitės pradžioje.
BNS žiniomis, į tarnybos vadovus pretenduoja buvusi VVTAT darbuotoja, dabar – Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus patarėja Neringa Ulbaitė, šios ministerijos Europos sąjungos paramos koordinavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Gintas Kimtys. Trečiasis kandidatas, BNS žiniomis – Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento patarėjas Algis Baležentis.
VVTAT vadovo postas liko laisvas po to, kai iš jo praėjusių metų gruodį pasitraukė socialdemokratas Julius Pagojus. Pastarasis sulaukė kritikos, kuomet žiniasklaida paviešino anksčiau neskelbtus faktus, jog dar dirbdamas teisingumo viceministru J.Pagojus buvo sulaikytas vairuojantis neblaivus. J.Pagojus tąkart buvo atšauktas iš kandidatų į teisingumo ministrus S.Skvernelio Vyriausybėje. Jis taip pat sustabdė savo narystę socialdemokratų partijoje.
