Konservatorių partijos užsakytą apklausą vasario 11–17 dienomis atliko žiniasklaidos planavimo agentūra „Open Agency“, bendradarbiaudama su duomenų rinkimo agentūra „Norstat“.
Jos metu internetu buvo apklausta 1 tūkst. šalies gyventojų.
Klausimai buvo uždaro tipo – su atsakymo variantais, kartais pridedant atsakymo variantą „kita“ su galimybe įrašyti.
Dauguma pritaria karantinui
Apklausos duomenimis, kuriuos matė 15min, į klausimą, ar Lietuvai susiduriant su antrąja COVID-19 banga pritaria tokiems griežtiems ribojimams, kokie buvo pavasarį (karantinui, kavinių, barų, sporto klubų uždarymui, masinių renginių stabdymui) teigiamai atsakė 37,9 proc. apklaustųjų.
Labiau pritariantys, nei nepritariantys – 21,7 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių.
Tam nepritariantys nurodė 16,5 proc. respondentų, labiau nepritariantys, nei pritariantys – 14,3 proc.
Likusieji arba neturėjo nuomonės, arba „nei pritarė, nei nepritarė“.
Teiginiui „pandemijos akivaizdoje, žmonių gyvybių išsaugojimas yra svarbesnis nei verslų gyvybingumo išsaugojimas“ pritarė 35,1 proc. respondentų, labiau pritarė – 29 proc., nepritarė – 7,2 proc., labiau nepritarė 8,4 proc. apklaustųjų. Nei pritarė, nei nepritarė 18,6 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių.
Daugiau nei pusė žmonių – už kaukes viešosiose erdvėse
Teiginiui, kad Vyriausybė turėtų atšaukti prievolę dėvėti apsaugines kaukes viešose erdvėse, net jeigu tai padidintų užsikrėtimų ir mirčių nuo COVID-19 skaičių, nepritarė net 54,1 proc. apklaustųjų. Labiau nepritarė, nei pritarė 16,4 proc. apklaustųjų.
Už kaukių dėvėjimo prievolės atsisakymą pasisakė 10,4 proc. respondentų, tam labiau pritariantys nurodė 7,5 proc. asmenų. 10,3 proc. žmonių teigė tam nei pritariantys, nei nepritariantys, o likusieji apskritai neturėjo nuomonės.
Apklausos metu žmonių nebuvo atskirai teirautasi apie kaukes lauke bei pastatų viduje.
Trečiadienį Vyriausybė ketina apsispręsti, ar atšaukti draudimą viešoje erdvėje pasirodyti be kaukės ir palikti tik tokią rekomendaciją.
Tiesa, pradėjus prastėti sergamumo skaičiams, šio bei kitų anksčiau atsargiai svarstytų atlaisvinimo siūlymų Vyriausybė gali ir nepriimti.
Kas stabdo vakcinacijos procesą, gal prezidentas?
Atsakydami į klausimą apie stringančią vakcinaciją respondentai galėjo rinktis iš daugybės variantų.
Didžioji dalis – 53,6 proc. apklaustųjų sutiko, kad labiausiai gyventojų skiepijimo tempą stabdantis veiksnys yra vakcinų trūkumas ir stringantis jų teikimas iš Europos Sąjungos.
13,5 proc. apklaustųjų mano, jog procesą stabdo Vyriausybės nepasirengimas skiepijimo procesui, 9,6 proc. – viešosios informacijos apie vakcinas trūkumas, 9,2 proc. – dalies visuomenės nenoras skiepytis, 4,7 proc. apklaustųjų sutiko, kad tai lemia kita priežastis.
5,7 proc. žmonių šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
2,6 proc. apklaustųjų sutiko, kad procesą stabdo prezidento Gitano Nausėdos dalyvavimas pandemijos valdymo procese.
1,1 proc. sutiko, kad taip vyksta dėl Seimo opozicijos kritikos.
Didžioji dalis neturi tvirtos nuomonės apie Vyriausybę
Konservatoriai tyrime aiškinosi ir tai, kaip visuomenė vertina premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamą darbą.
Daugiausiai apklaustųjų – 34,8 proc., nurodė jį vertinantys nei gerai, nei blogai.
Labai gerai šį darbą įvertino 17,1 proc. apklaustųjų, gerai – 22,8 proc. respondentų.
Labai blogai I.Šimonytės ministrų kabineto darbą įvertino 8,6 proc. žmonių, 12 proc. – blogai. Likusieji nežinojo, ką atsakyti arba neatsakė.
Kiek anksčiau paskelbta apklausa parodė, kad skiepytis nuo COVID-19 sutiktų 64 proc. Lietuvos gyventojų.
