Apie tai, koks yra bendras mūsų piliečių nusiteikimas talkinti krašto apsaugos uždaviniuose ir kaip jį didinti, pirmadienio vakarą diskutuota Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) surengtoje diskusijoje „Kaip įtraukti visuomenę į gynybą?“
Civilinei saugai dėmesio iki šiol skirta mažai
Kaip diskusijos metu aiškino atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis, per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį požiūris į valstybės gynybą ir civilinę saugą labai kito. Įstojus į NATO, anot eksperto, patyrėme tam tikrą nuopuolį: „Kaip ir daugelis Vakarų demokratijų, atsipalaidavome, sakėme, kad NATO mus apgins, todėl galime skirti dėmesio viskam kitam, išskyrus kariuomenei“.
Tam tikrų pokyčių į teigiamą pusę pasimatė tik nuo 2014 metų, kuomet Rusija užpuolė Krymą. O dar labiau būtinybė stiprinti pasirengimą galimai agresijai išryškėjo po 2022 m. vasario 24-osios, kuomet Ukrainoje buvo pradėtas plataus masto karas.
Įvertinus visas šias aplinkybes, pasak V.Malinionio, civilinei gynybai mes daugiau dėmesio skiriame dar labai trumpą laiką. Todėl nereikėtų stebėtis, jog situacija galbūt nėra tokia gera, kokios norėtųsi.
„Jūs norite pavasarį pasodinti baklažaną ir rudenį turėti derlių. Visą vasarą jo nelaistote, o paskui paskutinėmis rugsėjo dienomis ant jo užpilate toną vandens ir trąšų. Aišku, visi suprantame, kad derliaus nebus vis tiek – tam laiko per mažai.
Tam, kad tas baklažanas derlių duotų nelaistytas visą vegetacijos periodą, reikia tą laiką taupyti. O laikas taupomas dviem būdais: teisingais sprendimais ir organizuota veikla“, – tvirtino atsargos pulkininkas.
Ginsime ne valdžią, o tai, ką patys sukūrėme
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė savo ruožtu sutiko, jog besivystanti situacija Ukrainoje verčia mus elgtis pagreitintai. „Dar daug dalykų reikia padaryti, bet, mano įsitikinimu, esame gerame kelyje“, – teigė ji.
Kaip svarbius darbus stiprinant krašto apsaugą, politikė įvardijo ženkliai padidėjusį finansavimą gynybai bei Šaulių sąjungai, diskusijas apie visuotinį šaukimą, planuojamas investicijas į karinę techniką, taip pat komendantūras bei „aiškų algoritmą, kaip jos veiks, kaip jos įtrauks žmones, kaip jos bus tikras užnugaris atėjus dienai X“.
Vis dėlto, anot M.Navickienės, kalbėti vien apie įvairias iniciatyvas ir investicijas nepakanka. Ne ką mažiau svarbi yra ir pačios visuomenės valia gintis, kurią skatinti būtina nuolat. Jai antrino ir partijos kolegė, TS-LKD frakcijos Seimo seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Svarbu yra visų prisidėjimas ir atsakomybė. Nėra taip, kad mes ginsime valdžią ar dar kažką. Ne, mes ginsime tai, ką mes patys sukūrėme: savo namus, savo verslus, savo ryšius, savo santykius tarpusavyje. Viliuosi, kad ta diena X neateis, bet ji neateis tik tokiu atveju, jeigu mes būsime gerai pasiruošę ir agresyviai nusiteikęs kaimynas tą matys“, – teigė parlamentarė.
Svarbu jungtis į įvairias organizacijas
Galimos agresijos akivaizdoje reikšminga kuo daugiau žmonių suteikti galimybių prisijungti prie kariuomenės veiklos, aiškino M.Navickienė. Štai šiuo tikslu Krašto apsaugos ministerija ketina per metus apmokyti apie 1000 civilių žmonių. Ir ne tik teorinėmis prezentacijomis, bet ir praktiniais užsiėmimais.
Visgi, kaip pabrėžė atsargos pulkininkas V.Malinionis, ne visi su priešu kovoti gali ginklu. Be to, karas vyksta ne tik fiziškai – apima ir diplomatinę, ir ekonominę, ir socialinę, ir kibernetinę erdvę. Tad būdų prisidėti prie krašto apsaugos piliečiai turi įvairių. Eksperto nuomone, „geriausia būtų, kad visuomenės nariai surastų savo vietą organizuotose struktūrose“.
„Kai tu žinai, kaip tu esi organizuotas tai grėsmei, tu priklausai kažkokiai organizacijai, tu žinai, ką tu veiksi, tu žinai savo funkcijas, tai jau yra gerai. Atspėkite, koks yra baisiausias momentas kare? Laukimas – kai tu lauki mūšio apkasuose parą, dvi savaites, ir žinai, kad jis neišvengiamas. Tam, kad tas laukimo efektas neištiktų, labai gerai organizuotis.
Yra individualaus parengimo dalis, yra informacija lt72.lt, ką reikia daryti: kiek maisto atsargų reikia būti pasiruošus ir taip toliau. Bet yra dar viena sritis, kuri nėra iki galo sutvarkyta ir įgalinta – bendruomenės. Bendruomenėse gyvena žmonės, tie žmonės turi iššūkių, ne visi gali savimi pasirūpinti. Jeigu kažkas atsitiktų, visa tai turi būti apgalvota. Tam, kad tas apgalvojimas įvyktų, reikia bendruomenes kažkiek pratybinti“, – dėstė V.Malinionis.
Turime būti atsparūs melagienoms
Kalbėdama apie gyventojų pasirengimą krašto gynybai, socialinės apsaugos ir darbo ministrė kaip ne mažiau svarbų veiksnį nurodė ir pilietiškumo ugdymą tiek mokyklose, tiek ir už jų ribų. Tai ypač svarbu besiveisiant dezinformaciją skleidžiantiems informaciniams kanalams bei veikėjams, kurie nuolat kritikuoja valstybę bei jos valdžią.
„Mums reikia su tuo dirbti labai individualiai. Tai turi būti nuolatinis lydėjimas, budėjimas, nes priešas tą irgi daro – jis taiko į pažeidžiamiausią grupę“, – diskusijoje akcentavo M.Navickienė.
Jai šiuo klausimu pritarė ir Seimo narė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė. „Kas būtų svarbu kiekvienam žmogui ir kaip mes galėtume prisidėti atėjus dienai X – turime sugebėti atsakyti melagienoms ir dezinformacijai. Aišku, tų žmonių, kurie jau yra įtikėję sąmokslo teorijomis, matyt, neatkrapštysi, bet dar yra vilties kalbėtis su tais, kurie yra pažeidžiami“, – teigė TS-LKD frakcijos Seime seniūnė.
Reaguodami į neretai pasigirstančią kritiką, jog žmonės dėl galimo karo pavojaus yra be reikalo gąsdinami, visi trys diskusijos dalyviai pabrėžė – svarbu kalbėti apie tai, kas vyksta iš tiesų, o ne būti užsidėjus rožinius akinius.
„Negalime neigti realybės, kad karas vyksta. Nerimas kada baigiasi, mano įsitikinimu – nerimas baigiasi, kai tu žinai, ką tu darysi, kai tu būsi pasiruošęs“, – sakė M.Navickienė.
„Raminti žmonių nereikia, nes jeigu ramintume, tai iš esmės jiems meluotume“, – pridūrė V.Malinionis.
Politinė reklama bus apmokėta iš TS-LKD PK sąskaitos. Užsakymo nr. TS20240603