Išvados patvirtintos daugiausia valdančiųjų balsais už balsavus 73 Seimo nariams, susilaikius aštuoniems parlamentarams. Balsuodami susilaikė septyni liberalai ir Povilas Urbšys iš Mišrios Seimo narių grupės.
„Mes šitame gėdingame (...) paskutiniame tarybos Lietuvos atsidūsėjime nedalyvausime ir nedalyvausime balsavime“, – prieš balsavimą pareiškė opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.
Jo frakcijos kolega Rimantas Dagys atkreipė dėmesį, kad pirmą kartą jam teko dirbti komisijoje, kuri neįtraukė dalies gautos medžiagos į tyrimo vertinamąją dalį. Anot jo, parlamentinį tyrimą atlikusi Antikorupcijos komisija tvirtindama išvadas neatsižvelgė į prokuratūros atsiųstą medžiagą, kuri atskleidė, kaip Druskininkų meras socialdemokratas Ričardas Malinauskas skambino įvairiems pareigūnams, kad būtų panaikintas Vyriausybės nutarimo skirsnis dėl kurorto apsaugos zonų.
„Padarėme parodiją iš tyrimo tikrąja žodžio prasme. Dar kai kurie Seimo nariai, ne komisijos nariai darė spaudimą savo frakcijos nariams vienaip ar kitaip balsuoti, trukdė posėdžiui“, – teigė R.Dagys.
Tuo metu valdančiųjų atstovai tvirtino, kad išvados teisingos, jos esą atskleidė konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės verslo interesus.
„Tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis pareiškė, kad už visų procesų, kurie vyksta Lietuvoje, „kyšo prezidentės Dalios Grybauskaitės ausys“, o Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) „pradėjo daryti cirkus“.
Valdančiųjų balsais patvirtintose komisijos išvadose nurodoma, kad Vyriausybės nutarimas dėl kurortinių apsaugos zonų panaikinimo priimtas nesilaikant pačios Vyriausybės nustatytos tvarkos, tačiau esminių pažeidimų nenustatyta.
Išvadose taip pat nurodoma, jog negauta „duomenų, galinčių patvirtinti, kad Druskininkų savivaldybės valdomame pramogų ir poilsio centre „Aqua“ buvo galimai nelegaliai teikiamos poilsio paslaugos ir tokiu būdu savivaldybės valdoma įmonė galimai negavo pajamų, o valstybei nebuvo sumokėti mokesčiai“.
Dokumente tvirtinama, kad nebuvo pažeisti įstatymų reikalavimai Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centre „Aqua“ įdarbinant Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojų giminaičius, o Druskininkų savivaldybės valdomų įmonių modelis yra pagrįstas, proporcingas ir racionalus.
Komisija nieko blogo neįžvelgė ir leidinio „Mano Druskininkai“ finansavimo modelyje, nors nustatė, kad pernai ir šiemet savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras „Aqua“ dukart skyrė paramą viešajai įstaigai „Kantri medija“, leidžiančiai minėta laikraštį. Iš viso skirta 136 tūkst. eurų.
Tuo metu atsakydama į klausimus, susijusius su konservatorių veiksmais bei jų šeimų verslu, komisija patvirtino opozicijai nepalankias išvadas vertindama su banko „Snoras“ bankrotu, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės privačiu verslu susijusius epizodus.
Konstatuota, „kad prokuratūroje nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų, susijusių su buvusios Seimo pirmininkės (konservatorės) Irenos Degutienės galimai neteisėtais veiksmais dėl jos sūnaus Gedimino Degučio bendrovei „Novotersa“, jau po banko „Snoras“ bankroto, šiame banke laikytomis lėšomis ir tame pačiame banke paimto kredito padengimo“.
Šiuo klausimu prašoma Generalinės prokuratūros peržiūrėti „procesinių sprendimų dėl šių ikiteisminių tyrimų pagrįstumą bei pasisakyti dėl nepagrįsto turto gavimo UAB „Novotersa“ ir UAB „AviaAM B03“.
Komisijos teigimu, Karalienės Mortos mokyklos vadovė A.Landsbergienė su bendrove „NT valdos“ sudariusi preliminariąją sutartį dėl naujos mokyklos statybos savo veiksmais siekė, kad „valstybės valdoma įmonė savo lėšomis sukurtų jos verslui reikalingą infrastruktūrą ir ją išnuomotų“.
„Dėl tokių veiksmų valstybė galėjo patirti didelę žalą, kadangi valstybės valdomos įmonės ištekliai galėjo būti naudojami ne pagal paskirtį, bet privataus kapitalo subjekto „Karalienės Mortos mokykla“ naudai ir interesams tenkinti, dėl ko valstybė turėtų papildomų išlaidų. Darytina išvada, jog aukščiau paminėtais neteisėtais veiksmais galėjo būti daroma turtinė žala valstybei bei jos piliečiams“, – teigiama išvadose.
Ištyrusi ekspremjero konservatoriaus Andriaus Kubiliaus sūnaus įsidarbinimą „Google“ verslo plėtros vadovu Baltijos šalims konstatavo neturinti objektyvių duomenų, teigti, kad tėvo eitos pareigos lėmė sūnaus įsidarbinimą.
Šios išvados sulaukė trijų atskirųjų nuomonių, kurias pareiškė aštuoni iš 18 Antikorupcijos komisijos narių, tarp jų – ir komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius.
Jo atskirojoje nuomonėje siūloma premjerui Algirdui Butkevičiui įvertinti aplinkos ministro Kęstučio Trečioko ir Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio veiksmus veiksmus, kuriais „galimai buvo daromas spaudimas Vyriausybei dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 343 pakeitimo (dėl kurortų apsaugos zonų panaikinimo – BNS), (...) piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi aspektu“.
Trijų konservatorių atskirojoje nuomonėje pareiškiama, kad minėto Vyriausybės nutarimo pakeitimo projekto skubotą rengimą ir priėmimą lėmė neatsakingi aplinkos ministro, Aplinkos ministerijos kanclerio, Vyriausybės ir Vyriausybės kanceliarijos veiksmai, „kurie sukėlė visuomenėje abejones ir nepasitikėjimą Lietuvos vykdomąja valdžia“. Taip pat konstatuota, jog tyrimas dėl giminaičių įdarbinimo vandens parke iš esmės neatliktas.
Trečiojoje – dviejų socialdemokratų ir dviejų „tvarkiečių“ – atskirojoje nuomonėje pabrėžiama galima žala valstybei dėl A.Landsbergienės mokyklos sudarytos sutarties su bendrove „NT valdos“ dėl patalpų nuomos.
Opozicijos siūlymu Antikorupcijos komisija aiškinosi Vijūnėlės dvaro statybų istoriją ir teisėtumą, kas ir kokiu pagrindu naudojosi Druskininkų savivaldybės įkurtos bendrovės poilsio centro „Aqua“ paslaugomis, ar nebuvo pažeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas ten įdarbinant mero, savivaldybės vadovų ir administracijos darbuotojų giminaičius.
Tarp valdančiųjų iniciatyva atsiradusių klausimų – ar privačios Karalienės Mortos mokyklos vadovė, konservatorių lyderio sutuoktinė A.Landsbergienė pasirašydama sutartį dėl naujos mokyklos statybos bendrovės „NT valdos“ lėšomis valstybinės žemės sklype nepadarė žalos valstybei, nes privačiam verslui naudojo ir toliau planavo naudoti valstybės turtą bei lėšas.
