L.L.Andrikienė sakė, kad išrinkta Seimo URK vadove siektų konstruktyvaus, pozityvaus darbo.
„Todėl, kad ne Seimo URK daro užsienio politiką Lietuvoje. Mes turime Konstituciją, turime įstatymus, kur kiekvieno vieta ir funkcijos, ir atsakomybės labai aiškiai aprašytos.
Man atrodo, ko aš iki šiolei pasigedau, kad Lietuva siųstų vieną žinią. Ne kelias žinias užsienio politikos tema, bet kad toji žinia būtų viena, aptarta, suderinta. Tai to linkiu ir Seimo URK, ir sau pačiai, jeigu aš būsiu išrinkta, būsiu patvirtinta šio komiteto pirmininke“, – Seime žurnalistams komentavo ji.
L.L.Andrikienė teigė kolegoms sakiusi, kad neįsivaizduoja darbo viena.
„Aš tikrai nesėdėsiu ir viena nekursiu užsienio politikos. Tai yra bendras darbas, bendros pastangos. O tik toks darbas duoda laukiamus rezultatus“, – sakė ji.
Paklausta, ko pasimokė iš pirmtako Ž.Pavilionio elgesio, L.L.Andrikienė aiškino, kad iš posto besitraukiantis kolega dirbo taip, kaip jam atrodė gerai ir teisinga. O esą trūkumų ir klaidų nė vienas dirbantis išvengti negali.
Trys kandidatai
Kandidatais vadovauti Seimo URK buvo trys šiame komitete dirbantys konservatoriai parlamentarai: Audronius Ažubalis, L.L.Andrikienė ir Emanuelis Zingeris.
Siekiant atrinkti, ką frakcija deleguos į Ž.Pavilionio atlaisvintas pareigas, antradienį Seimo konservatoriai surengė slaptą balsavimą.
Pasak Seimo TS-LKD frakcijos seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, jau pirmajame ture, surinkusi daugiau nei pusę balsų, laimėjo L.L.Andrikienė.
Antradienį per slaptą balsavimą už L.L.Andrikienės kandidatūrą balsavo 25 frakcijos nariai. Jos varžovai Audronius Ažubalis surinko 15 balsų, Emanuelis Zingeris – 4. Iš viso balsavo 44 Seimo konservatoriai.
Seimo konservatorių lyderė aiškino, kad į komiteto vadoves deleguojama kolegė – signatarė, buvusi Europos reikalų ministrė, Europos Parlamento narė.
Jeigu ji bus paskirta vadovauti Seimo URK, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė tikisi komandinio, konstruktyvaus darbo.
„Tai turbūt pagrindinis dalykas kalbant apie tą stabilumą, kurio reikia užsienio politikos klausimuose“, – antradienį Seime žurnalistams komentavo ji.
Konservatorių ultimatumas
Seimo TS-LKD frakcija gruodžio pabaigoje priėmė privalomą sprendimą Ž.Pavilioniui iki sausio 3 dienos atsistatydinti iš parlamento URK pirmininkų.
Konservatorių lyderis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad jeigu kolega nepaklustų, jam grės pašalinimas iš partijos.
Iš pradžių Ž.Pavilionis aiškino, kad iš Seimo URK vadovų neatsistatydins.
Tąsyk jis aiškino, kad tokiu atveju atrodytų, jog jis vienas kaltas, ar jo kaltė prilyginama įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybės kaltei (apie tai jis kalbėjo „Belaruskalij“ trąšų skandalo kontekste). Kartu politikas pareiškė, kad atsiima visus klausimus, kuriuos buvo išsiuntęs prezidento vyriausiajai patarėjai Astai Skaisgirytei.
Vėliau jis pranešė, kad visgi priėmė sprendimą pasitraukti iš pareigų.
„Atsistatydinu savo partijos reikalavimu. Postą palieku, nes politika yra komandinis darbas ir kartais tenka atsitraukti dėl bendro tikslo. Esu šios politinės bendruomenės iškeltas, remtas kaip politikas ir paskirtas į šias pareigas. Būtų negarbinga nepaklusti jos sprendimui. Sieksiu, kad Lietuvos užsienio politika būtų solidi, vieninga, institucinių ar partinių nesutarimų neblaškoma“, – rašė Ž.Pavilionis.