Opozicinė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija antradienį paaiškinti situaciją dėl gydymo paslaugų prieinamumo pakvietė atostogaujantį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą pavaduojantį susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių ir medikų bendruomenės atstovus.
J.Narkevičius posėdyje nepasirodė.
Medikų atstovai pasakojo apie problemas, su kuriomis susiduria gydymo įstaigos net ir atšaukus karantiną bei Vyriausybei reikalaujant spartinti teikiamų paslaugų apimtis, antraip bus mažinamas finansavimas.
„Ir atsitiko virusas“
S.Jarmalaitė sakė, kad turime puikią sveikatos priežiūros sistemą, per šią kadenciją turėjo įvykti paskutinis jos reformos etapas.
„Ir atsitiko virusas. Nepilni 2 tūkstančiai atvejų, kai tuo tarpu kasmet diagnozuojama 18 tūkstančių naujų vėžio atvejų. Ir tai buvo rutininė sistema, su kuria puikiai tvarkėmės. Dabar 2 tūkstančiai virusinių infekcijų ir staiga sistema sugriūna. Žinote, aš klausausi: pacientai skundžiasi, vadovai – teisinasi, kaltų nėra. Ir iš tikrųjų šitame jovale sunku susigaudyti, bet tiesiog mes neturime sistemos, kuri turėtų tvirtus pagrindus ir kurios virusas neišgąsdintų“, – mano ji.
Vėžio gydymas yra priskiriamas neatidėliotinų paslaugų kategorijai. Pasak S.Jarmalaitės, kuriai kategorijai jis bebūtų priskirtas, onkologai kaip gydė, taip ir būtų jį gydę.
„Kaip veikė mūsų poliklinika tuo metu, taip ir veikė, ir net negalvojome sustabdyti paslaugų. Bet yra elementarios higienos pertraukos, kurios turi būti. Tai – ambulatorinė grandis. Dabar gauname įsakymą, kokiu procentu – sistemą valdome skaičiais, ne protu, ne gydymo algoritmais, bet skaičiais. 80 procentų. Kaip tą padaryti? Reikia 15 minučių dezinfekcinės petraukos, reiškia, per valandą priimami du pacientai. Reiškia, mūsų apimtys krenta 2–3 kartus. Kaip padaryti 80 procentų? Dirbti iki nakties? Kaip priversti? Mokėti viršvalandžius? Neįmanoma. O iš kur tas skaičius gimsta, niekas nežino. Mes dirbame taip, kaip gaunasi. Tada turime įvairių sprendimų – dezinfekcijų ir panašiai, stengiamės suteikti paslaugų kiek galima daugiau. Bet ambulatorinėje grandyje jos atsideda. O kas ten yra? Ten yra pacientai, kurie baigė aktyvų gydymą ir yra stebėsenoje“, – komentavo S.Jarmalaitė.
Dabar gauname įsakymą, kokiu procentu – sistemą valdome skaičiais, ne protu, ne gydymo algoritmais, bet skaičiais. 80 procentų. Kaip tą padaryti? Reikia 15 minučių dezinfekcinės petraukos, reiškia, per valandą priimami du pacientai. Reiškia, mūsų apimtys krenta 2-3 kartus. Kaip padaryti 80 procentų? Dirbti iki nakties?
Nacionalinio vėžio instituto laikinosios vadovės teigimu, sistema ambulatorinėje grandyje tikrai sušlubavo.
Stacionare lovos, kaip sakė S.Jarmalaitė, stovi pustuštės, laukiama pacientų. Kartu ji akcentavo, kad paslaugos ankstesniems pacientams yra teikiamos.
„Aš bijau, kad nauji atvejai nėra diagnozuojami taip intensyviai, kaip anksčiau. Nes žmogui nuspėti, kad jam galbūt tas apgamas yra piktybinis, ir galbūt jis urmu čia turi lėkti į gydymo įstaigą ir gydytis, jis pats to nepadarys, čia niekas telefonu to nepadarys. Ko gero, pirminiai onkologiniai atvejai – jau mes sulauksime bumo sunkių atvejų. Dabar mes sulaukiame sunkių stacionare atvejų, bet jie jau gydyti kažkur, bandyta gydyti. Bet bijau, kad tie pirminiai ligos požymiai dabar lieka nepastebėti, tie pacientai tyli, sėdi namuose, o galėtumėme dirbti dar didesnėmis apimtimis. Neatvyksta pacientai gydytis. Dėl to, kad poliklinikos uždarytos“, – pabrėžė Nacionalinio vėžio instituto laikinoji vadovė.
Aš bijau, kad nauji atvejai nėra diagnozuojami taip intensyviai, kaip anksčiau. Nes žmogui nuspėti, kad jam galbūt tas apgamas yra piktybinis, ir galbūt jis urmu čia turi lėkti į gydymo įstaigą ir gydytis, jis pats to nepadarys, čia niekas telefonu to nepadarys.
Taip pat S.Jarmalaitė sakė, kad apsaugos priemonių nebegaunama centralizuotai, jas Nacionalinis vėžio institutas turi pirkti pats.
„Tai yra didžiulės lėšos gydymo įstaigai kiekvieną mėnesį“, – akcentavo ji.
Kiekvienas onkologinis pacientas guldant į stacionarą Nacionaliniame vėžio institute yra testuojamas dėl koronaviruso.
„Bet testų – šiai dienai pasiskambinome, Visuomenės sveikatos centro laboratorijoje sakė, mes, va, dar tiek turime, daugiau nėra užpirkta, kiek reikia, tiek atiduosime. Taip susiskambiname, pasitariame – čia sistema, vadinasi? Čia mes kažkuo atsiremti? Tik savo patirtimi, gydytojų geranoriškumu ir pacientų suprantingumu tikriausiai. Aišku, to supratingumo nėra daug. Aš visiškai suprantu, kai skauda, sunku kentėti ir veržiamasi pas gydytojus, bet pakliūti yra sudėtinga. Turime tą, ką turime, – sistemą, kurią destabilizavo, sakykime, pasaulį nušlavęs atvejis, problemų sukėlęs. Vėlgi pas mus ta liga nebuvo labai letali ir mes irgi nežinome dėl ko, ir tuo nelabai irgi ketiname domėtis, nors tai gan nesunkiai yra išsprendžiama – ir įvairiais epidemiologiniais, ir genetiniais tyrimais. Bet į tai irgi nežiūrima – ruošiamės antrai bangai, kai nepasibaigė pirmoji“, – komentavo S.Jarmalaitė.
Bet į tai irgi nežiūrima – ruošiamės antrai bangai, kai nepasibaigė pirmoji.
Laukia pacientų
Lietuvos rajonų ligoninių asociacijai atstovaujantis Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas sakė, kad ne visose ligoninėse situacija yra vienoda.
Kai kuriose ligoninėse, pavyzdžiui, trečio lygio, į kurias atvykstama ne tik su šeimos gydytojo, bet ir su antro lygio sveikatos priežiūros paslaugų įstaigų siuntimu, pacientų yra pakankamai.
Tačiau rajonų ligoninėse ir poliklinikose eilių praktiškai nėra, gydymo įstaigos kaip tik laukia pacientų. Žmonės negauna siuntimų, nes nepatenka pas šeimos gydytojus.
„O kodėl nepapuola pas šeimos daktarą? Dėl to, kad iki šiol rajonuose šeimos gydytojai dirba kaip dirbo karantino piko metu, taip ir dabar. Pagrindas yra nuotolinė konsultacija. Tai, jeigu tu nepasiskambinai gydytojui, neprisiskambinai, negali papulti. (...) Žodžiu, dirba tokiomis pat sąlygomis, tai iš kur mums tie pacientai ir bus? Mes kai dirbome karantino metu, buvo pacientų sumažėję iki 30 ar 40 procentų. Tai situacija pasikeitus karantinui mažai pasikeitė, nes poliklinika dirba tokiomis pat sąlygomis“, – teigė R.Rastauskas.
O kodėl nepapuola pas šeimos daktarą? Dėl to, kad iki šiol rajonuose šeimos gydytojai dirba kaip dirbo karantino piko metu, taip ir dabar.
Nepatekdami pas šeimos gydytojus viešosiose gydymo įstaigose, kai kurie gyventojai renkasi privačias klinikas.
Taip pat R.Rastauskas minėjo, kad, pagal A.Verygos reikalavimus, tebeveikia karščiavimo klinikos, nors jos per savaitę dirba po kelias valandas.
Jo nuomone, reikėtų palikti pačioms savivaldybėms spręsti, ar reikalinga ten karščiavimo klinika, ar ne.
Daug problemų
Nepaisant to, kad karantinas baigtas, tam tikri apribojimai gydymo įstaigoms išliko.
Praėjusią savaitę VLK pristatė duomenis apie tai, kaip gydymo įstaigos teikė gydymo paslaugas birželio mėnesį.
Nurodoma, kad viešosios sveikatos priežiūros įstaigos birželį toli gražu neįvykdė ambulatorinių paslaugų sutarčių ir panašiai.
Centro poliklinikos direktoriaus Kęstučio Štaro teigimu, pacientų nepasitenkinimas dėl visiškai neatnaujinamų gydymo paslaugų teikimo yra tikrai nemažas. Tačiau esą yra objektyvios priežastys, kodėl šis nepasitenkinimas kyla.
Nors nuo birželio 16-osios buvo atšauktas karantinas, anot „Centro poliklinikos“ vadovo, cikliškumo pasekmės juntamos ypač periferinėse ligoninėse, kur padirbėti vykdavo specialistai iš didžiųjų miestų.
„Tokiu būdu kai kurių paslaugų išvis periferijoje neliko, nes didžiųjų įstaigų vadovai uždraudė vykti. Paprastai specialistai dirbdavo ten ketvirtį ar pusę etato. Taip pat kai kurios didžiosios įstaigos, kur buvo diagnozuotas koronavirusas, be abejo, tie specialistai turėjo saviizoliuotis, todėl periferija tikrai yra nukentėjusi“, – pasakojo K.Štaras.
Jo vadovaujama Centro poliklinika sulaukia begalės skambučių iš aplinkinių rajonų, gyventojai nori gauti paslaugas.
„Tačiau jie galvoja, kad jau karantino nebėra, tai ir atstatytas įstaigų darbas. 17 dieną išleido įsakymą ministras – esant ekstremaliai situacijai, ten yra irgi apibrėžti reikalavimai, kurių įstaigų vadovai turi laikytis. Nes tai gresia – žinote, galioja Pacientų teisių ir žalos įstatymas ir, jeigu įvyktų letalinis atvejis, be abejo, būtų baudžiamoji byla, ikiteisminis tyrimas, todėl daugelis vadovų labai griežtai laikosi tų reglamentavimų, kurie yra apibrėžti šiame įsakyme“, – pabrėžė K.Štaras.
17 dieną išleido įsakymą ministras – esant ekstremaliai situacijai, ten yra irgi apibrėžti reikalavimai, kurių įstaigų vadovai turi laikytis.
Kaip pavyzdį jis minėjo, kad, jeigu paguldomas pacientas planinei operacijai į trivietę palatą ir 48 valandas laukiama iki bus nustatyta, ar jis neužsikrėtęs koronavirusu, jis palatoje turi gulėti vienas.
„Reiškia, trivietė palata, kur anksčiau tris paguldydavo planinei paslaugai, dabar gauna paslaugą tik vienas. Yra ir kitų apribojimų, pavyzdžiui, odontologija, otolaringologija, akušerija-ginekologija, kur tikimybė, kad pacientas sergantis arba įtariamas gali užkrėsti ir personalą, ir kitus, reikalauja tam tikros dezinfekcijos. Ir, jeigu anksčiau mes priimdavome per valandą 3–4 pacientus, tai šiai dienai mes dvigubai mažiau priimame“, – sakė K.Štaras.
Nesulaukia echoskopijos
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė aiškino, kad sulaukiama daug gyventojų skundų dėl to, kad jie negali gauti gydymo paslaugų.
Ji paminėjo ir savo pavyzdį, kai nuo sausio nesulaukia echoskopijos.
Problema, anot V.Augustinienės, yra ir dėl vaistų kompensavimo.
Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkės pavaduotoja Jurgita Sejonienė minėjo, kad koronaviruso pandemija ir karantinas pablogino situaciją pacientams, ypatingai tiems, kuriems reikia skubios pagalbos.
„Turime susikaupusias eiles pacientų tų, kurie negavo paslaugų karantino metu, ir, aišku, turime pacientus tuos, kurie vis tiek nenustoja sirgti ir kuriems pagalbos reikia dabar“, – kalbėjo jo.
Turime susikaupusias eiles pacientų tų, kurie negavo paslaugų karantino metu, ir, aišku, turime pacientus tuos, kurie vis tiek nenustoja sirgti ir kuriems pagalbos reikia dabar.
J.Sejonienės teigimu, situacija yra parodoksali: turime vieną plačiausių sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų tinklų Europoje, bet to, ką galėjome išnaudoti dėl tų galbūt perteklinių reikalavimų – kartais galbūt ir neprotingų, ir nereikalingų, negalėjome išnaudoti ir suteikti paslaugas pacientams.
„Turime įstaigas, kurios gydo COVID-19 pacientus, tai jų galime suskaičiuoti ant rankos pirštų. O visos kitos įstaigos paslaugų teikti negali“, – komentavo Lietuvos medikų sąjūdžio vicepirmininkė.
Pasak J.Sejonienės, neabejotinai situacija yra blogesnė periferijoje, kur iš šiaip gydymo paslaugų prieinamumas yra mažesnis.
Nuotolinės gydytojų konsultacijos, kaip mano J.Sejonienė, iš esmės nėra blogai ir turi būti taikomos ten, kur galima. Tačiau ji pažymėjo, kad gydytojai ir pacientai skundžiasi, kad neįmanoma prisiskambinti, prisiregistruoti.
„Ir čia mes turime tokį kaip butelio kakliuką, kad iš tiesų registratorių, telefono linijų nėra tiek, kiek jų reikėtų šiuo metu. Antra, turime netinkamai veikiančią internetinę pacientų registracijos sistemą, kur faktiškai ji turėtų veikti taip, kad pacientas, pagal gydytojo specialybę, pagal tai, kokios jam reikia konsultacijos, turėtų matyti visas vietas, kur galėtų tokią konsultaciją gauti. Tai tokios galimybės nėra, turi praktiškai tikrinti kiekvieną įstaigą atskirai“, – pažymėjo J.Sejonienė.
Visu grožiu pirmadienį po liūties Vilniuje atsiskleidė e-sveikatos sistemos problemos. Sutriko Registrų centro tvarkomų registrų ir informacinių sistemų veikla.
J.Sejonienės teigimu, nuo vakar vakaro paslaugos per e-sveikatos sistemą neteikiamos, nes ji neveikia.
A.Verygos pagrūmojimas
Nors karantinas Lietuvoje atšauktas birželio 16 dieną, pacientai vis dar negali laisvai gauti dalies planinių ar stacionarių gydymo paslaugų.
Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris sutrikęs: esą jie negali teikti daugiau paslaugų būtent dėl galiojančių A.Verygos nustatytų reikalavimų.
R.Rastauskas teigė, kad pinigų Pasvalio ligoninė gali pritrūkti jau rugpjūčio mėnesį. Anot jo, kas įdomiausia, jeigu stacionarių paslaugų teikimas pasiekė, pavyzdžiui, 68 procentus, gydymo įstaigos gaus 68 procentus siekiantį finansavimą.
„Jeigu pasieki 70, jau gauni 100. Tai lyg indeksacija 30 procentų – 1,3. Tai nors būtų teisingiau, kad, jeigu pasiekei ten 50, tai ir tą indeksuok 1,3 procento, tai nors tada būtų teisingai ir kitų atžvilgiu. Bet šiandien tokia yra situacija, kad įstaigos dauguma eis į bankrotą arba turės skolintis iš banko pinigus, aišku, su tam tikra riba, nes kitaip nebus iš ko mokėti pinigų“, – teigė jis.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovo vyriausiasis patarėjas Viačeslavas Zaksas sakė, kad pagrindinė problema yra normalaus sveikatos priežiūros paslaugų teikimo atkūrimas.
Pasak jo, pirmieji dokumentai apie tai atsirado balandžio 29 dieną. Jais nustatyta, kad pirmajame etape turėtų būti atstatyta 50 procentų paslaugų. Jeigu per dvi savaites epidemiologinė situacija neblogės, atkurti paslaugų teikimą toliau.
Kiti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo pasirašyti dokumentai, kaip aiškino V.Zaksas, pasirodė birželio 8 dieną.
„Ten pirmą kartą nuskambėjo ir tai, kad pirmas paslaugų atstatymo etapas baigiasi birželio 8 dieną. Iki tol turėjo pradėti bent jau veiklą įstaigos. Ir kad sekančiame etape turėjo pasiekti 80 procentų paslaugų. Atsižvelgiant į tai, buvo keista ir paslaugų apmokėjimo tvarka. Bet paskutiniai du dokumentai, pagal kuriuos gyvename dabar, tai yra birželio 16 dienos operacijų vadovo sprendimai, kurie nustato, kaip čia buvo minėta, kad ambulatorinių paslaugų liepos mėnesį, dabar, turi būti suteikta 80 procentų nuo sutartinės sumos, o stacionarinių paslaugų – 70 procentų. Ir tai atsispindi mokėjimo tvarkoje, tai yra sąlygos gauti 1/12“, – nurodė V.Zaksas.
Bet kokiu atveju 1/12 finansavimo norinčių gauti gydymo įstaigų vadovams jis replikavo, kad „mes tikrai neatstatysime paslaugų teikimo, kol taikysime tokį lengvatinį mokėjimą“.
„Ta dalimi, kurią mes mokėsime už nesuteiktas paslaugas, jos ir nebus suteiktos. Tai reikia pasirinkti: ar mes norime tiesiog finansuoti sistemą, mokėti tą 1/12, sistema išliks ir galės nedirbti arba dirbti mažai – ten nustatytais procentais, arba mes imame kursą į paslaugų teikimo atstatymą, o tai reikalauja tikrai griežtesnio apmokėjimo“, – pabrėžė VLK atstovas.
Ta dalimi, kurią mes mokėsime už nesuteiktas paslaugas, jos ir nebus suteiktos.
