Pasak TS-LKD frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos, lėšų skirstymo problemas, jei tokių yra, galima spręsti numatant interesų deklaravimą dabartiniams fondo tarybos nariams, tačiau dėl to visai nebūtina keisti institucijos statuso.
Saugos nuo kritikos?
Darbo partijos atstovei A.Pitrėnienei Seimo posėdyje J.Razma sakė: „Jūs savo projektu tarsi sakote, kad teisingiausiai lėšas paskirstys biudžetinė įstaiga, kontroliuojama Darbo partijos deleguoto kultūros ministro. Tačiau ar tai nėra paslėpta žinia žiniasklaidai, kad reikėtų kaip nors gražiai atspindėti Darbo partijos veiklą ir tada galima tikėtis paramos. Kodėl būtina keisti įstaigos statusą, fondo veikloje atsisakant savarankiškumo, nepriklausomumo nuo politikų principų?“
Pasak Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nario Valentino Stundžio, Konstitucija, Visuomenės informavimo įstatymas nustato labai aiškų žiniasklaidos ir kultūros santykio su valstybe principą, pagrįstą nepriklausomumu. Todėl valstybė turi nustatyti tokį paramos mechanizmą, kuris šių principų nepažeistų.
„SRTRF pertvarką inicijuojantis projektas visiškai eliminuoja kultūros, žiniasklaidos savireguliacijos elementą. Todėl, kad mūsų paramos žiniasklaidai sistema buvo grįsta savireguliacija, ji Europoje buvo laikoma pažangia. Darbo partijos atstovės siūlomame projekte jis yra paneigiamas“, – sakė V.Stundys.
Veikla paralyžuota
Pažymėtina, kad tai, ką komiteto pirmininkė pateikia kaip naują pasiūlymą, fondo veikloje naujiena visiškai nėra: dėl paramos skyrimo žiniasklaidos priemonėms pirmiausia svarsto fondo ekspertų grupės, vėliau savo išvadas teikiančios fondo Tarybai. Po to vyksta dar vienas filtras – savo išvadas pateikia fondo Taryba. Kiekvienas ekspertas yra įpareigotas nusišalinti, jei svarstomas klausimas, kaip nors susijęs su jo darbu ar asmeniniais santykiais.
Šiuo metu fondo veikla yra savotiškai paralyžiuota, nes gyvena nuolatinės reorganizacijos grėsmės sąlygomis, fondo Taryba ar administracija negali siūlyti įstatymų pakeitimų, siekiant gerinti fondo veiklą pagal STT ar Valstybės kontrolės rekomendacijas.
Reikalauja atsiprašyti
Kultūros ministras Šarūnas Birutis tokius klatinimus atmeta: „Konservatorių kaltinimai niekuo nepagrįsti. Mano vadovaujama ministerija dirba skaidriai ir atsakingai, todėl tokie pareiškimai meta šešėlį ant valstybės tarnautojų, kurie ištisus metus dirba prie šio projekto, taigi prašau atsiprašyti ir Kultūros ministerijos darbuotojų, kurie sąžiningai dirba valstybės tarnyboje.“
Ministras informavo, kad 2010–2011 m. kilo diskusijos dėl Fondo veiklos ir ypač jos paaštrėjo, kai žurnalistai, leidėjai, žurnalų redaktoriai kreipėsi į įvairias institucijas, atkreipdami dėmesį, kad fonde skirstant lėšas trūksta objektyvumo, viešumo ir skaidrumo.
2011 m. buvo pradėtas Valstybinis Fondo veiklos auditas, kuriame buvo atkreiptas dėmesys į nepakankamą Fondo veiklos kontrolę, Fondo veiklos administravimo problemas.
Valstybės kontrolė savo ataskaitoje pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog Fondas administruoja ne nuosavas (dalininkų), o valstybės biudžeto lėšas, jo kontrolė turėtų būti tinkamai užtikrinama suteikiant įstaigai atitinkamą statusą.
