Įtaria šešėlinį sandorį
Seimo konservatorių frakcijos atstovė Aistė Gedvilienė spaudos konferencijos metu paskelbė, kad prokuratūros prašo kreiptis į teismą su ieškiniu prašant panaikinti konkurso rezultatus.
„Turimi oficialūs dokumentai rodo, kad V.Kaubrė neatitinka kvalifikacinių šioms pareigoms keltų reikalavimų. Turime labai rimtą pagrindą įtarti, kad aukščiausiuose valdžios sluoksniuose dėl šio posto įvyko šešėlinis sandoris“, – sakė konservatorė A.Gedvilienė.
Anksčiau LRT tyrimas skelbė, kad naujasis Valstybinių miškų urėdijos direktorius V.Kaubrė medžiojo kartu su Vyriausybės kancleriu Algirdu Stončaičiu ir aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika.
Konferencijoje paskelbta, kad V. Kaubrė galimai neatitinka urėdijos direktoriaus pareigybės nuostatų punkte numatytų reikalavimų turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovavimo didelei įmonei, didelės įmonės struktūriniam padaliniui ar įmonių grupei patirtį.
Skelbiama, kad V.Kaubrė užėmė vadovaujančias pareigas įmonėje „Domše Lietuva“, tačiau pagal Registrų centro duomenis ši įmonė neatitinka didelės įmonės kriterijų.
K.Mažeikai abejonių dėl urėdo nekyla
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, kuris ir paskyrė V.Kaubrę į pareigas, 15min teigė, kad jam abejonių dėl konkurso rezultatų nekilo.
„Ne tik ministerija atrinko žmogų, pirmiausia atrinko Valstybės bendrųjų kompetencijų centras, kuris ir įvertino jo atitikimą“, – teigė K.Mažeika.
Paklaustas, ar V.Kaubrė turi trejų metų vadovavimo didelei įmonei patirtį, K.Mažeika sakė: „Dokumentai, kuriuos aš turiu, tai įrodo.“
Aplinkos ministras teigė, jog visus dokumentus pateikė ir Seimo konservatorių frakcijai. Jis paminėjo tą pačią įmonę „Domše Lietuva“, kurioje dirbo urėdas ir kurią savo pranešime minėjo konservatorė.
„Aš neabejoju bendrųjų kompetencijų centro ir komisijos, kuri atrinko, kompetencija. Ir vadovo [V.Kaubrės] kompetencija neabejoju, nes tai įvertino visos reikalingos institucijos. <...> Kažkokių papildomų abejonių man nekyla“, – kalbėjo K.Mažeika.
V.Kaubrė teigė patirtį turintis
Valstybinių miškų urėdijos direktorius V.Kaubrė, atsakydamas į 15min klausimus, teigė, kad vadovaujančias pareigas urėdijoje užėmė vienerius metus ir aštuonis mėnesius, o jo patirtis miškininkystės srityje siekia beveik 20 metų. Jis teigė vadovavęs ir privačiai įmonei.
„Turiu vadovavimo patirtį tarptautinėje įmonėje“, – rašoma V.Kaubrės komentare.
Pasak urėdijos vadovo, įmonė „Domše Lietuva“, kurios vadovaujančiose pareigose jis dirbo septynerius metus, yra Švedijos bendrovės „Domsjo Fabriker“ dukterinė įmonė ir buvo laikoma struktūriniu Švedijos įmonės padaliniu.
Jo teigimu, Švedijos įmonėje dirbo 415 darbuotojų, o jos pajamos per metus siekė 160 mln. eurų. Taigi įmonė atitinka didelės įmonės apibrėžimą.
„Mano patirtis [atitinka] konkurso <...> reikalavimus, kadangi turiu didesnę nei 3 metų patirtį miškininkystės srityje ir didesnę nei 3 metų vadovavimo patirtį didelės įmonės struktūriniam padaliniui“, – komentavo V.Kaubrė.
Konservatorės kreipimesi į prokuratūrą rašoma, kad „Domše Lietuva“ nėra ir nebuvo Švedijos įmonės filialu ar atstovybe.
Registrų centro duomenys rodo, kad įmonės „Domše Lietuva“ (iki 2011 metų įmonė vadinosi „Domše miškas“) vienintele akcininke iš tiesų buvo Švedijos bendrovė „Domsjo Fabriker“. Tačiau įmonės dokumentuose ir įstatuose lietuviška įmonė nėra įvardijama kaip Švedijos įmonės filialas ar atstovybė. Priešingai – dokumentuose rašoma, kad įmonė veikė savarankiškai. Šiuo metu bendrovė yra likviduota.
BNS praneša, jog „Domše miškas“ buvo sukaupęs daugiausia turto ir pasiekęs didžiausią apyvartą 2010 metais – atitinkamai 1,489 mln. ir 6,639 mln. eurų, didžiąją veiklos dalį bendrovėje vidutiniškai vykdydavo 6 žmonės.
Pagal įstatymą didele įmone laikoma tokia bendrovė, kurios du iš trijų rodiklių – turtas, pajamos ir darbuotojų skaičius – turi būti didesnis nei atitinkamai 20 mln. eurų, 40 mln. eurų ir 250.
