Ministrės prašoma atsakyti, ar tikrai S.Žutautas atitiko Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui keliamus kvalifikacinius reikalavimus.
Be to, nors vyksta konkursas LNOBT teatro direktoriui išrinkti, anot kreipimąsi teikusių Seimo narių, susidaro įspūdis, kad būtent S.Žutautą kultūros ministrė regi nuolatiniu vadovu.
„Kultūros ministrės L.Ruokytės-Jonsson ir S.Žutauto bendrystė leidžia daryti prielaidas, kad niekam kitam, o būtent šiam asmeniui numatyta Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo kėdė. Iki šiol nepelnęs teatro bendruomenės pasitikėjimo ir pagarbos, direktorius turi besąlygišką ministrės palaikymą.
Kaip kitaip galima būtų paaiškinti faktą, kad po Gintauto Kėvišo atleidimo iš teatro vadovo pareigų, kitą dieną vadovu buvo paskirtas S.Žutautas, užuot teatrui leidus laikinai vadovauti direktoriaus pavaduotojui, kaip paprastai daroma, kol konkurso būdu bus išrinktas nuolatinis vadovas“, – pažymi vienas iš kreipimosi autorių prof. Vytautas Juozapaitis.
Parlamentarai kreipimesi į ministrę primena, kad iškart po to, kai buvo atleistas G.Kėvišas, 2017 m. birželio 12 d. ministrė gavo S.Žutauto prašymą paskirti jį į LNOBT direktoriaus pareigas, kas birželio 13 d. ministrės įsakymu ir buvo padaryta.
Konservatoriams kyla abejonių ir dėl minėto asmens tinkamumo užimti šias pareigas, nes pagal patvirtintus Kvalifikacinius reikalavimus nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams, nacionalinio teatro direktorius privalo ne tik išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, turėti ne mažesnę kaip 1 metų vadovaujamo darbo patirtį, bet dar išmanyti ir su teatrų ar koncertinių įstaigų administravimu susijusius teisės aktus bei gebėti taikyti juos praktikoje; turėti įgūdžių strateginio planavimo, kultūros politikos įgyvendinimo, išteklių ir personalo valdymo srityse; mokėti vertinti, analizuoti kūrybinės veiklos programas-projektus; mokėti vertinti esamą kultūros ir meno aplinką ir kt.).
„Atleidusi G.Kėvišą iš LNOBT vadovo pareigų, kultūros ministrė turėjo gerą progą sutelkti nacionalinio teatro bendruomenę naujam sezonui, tačiau to nepadarė, tuo sužlugdžiusi didžiulio kolektyvo viltis turėti profesionalų ir nešališką vadovą“, – sakė vienas iš kreipimosi autorių Seimo narys V.Kernagis.
Pasak parlamentaro, priimdama neapgalvotus, o galbūt netgi šališkus sprendimus, ministrė daro žalą nacionalinio teatro įvaizdžiui, darbo kokybei, blogina vidinę atmosferą ir kenkia visai kultūros bendruomenei.
„Nuolatiniu vadovu paskirdama S.Žutautą ministrė ne tik neišsklaidė nuo G.Kėvišo likusio korupcijos šešėlio LNOBT teatre, bet dar labiau jį sustiprino, nes S.Žutautui nepavyko įtikinti teatro bendruomenės savo kompetencija ar meninėmis įžvalgomis“, – apibendrino prof. V.Juozapaitis, pabrėždamas, kad laikinai vadovauti teatrui buvo galima paskirti ne tik pavaduotoją, bet, esant nepasitikėjimui, ministerijos atsakingą pareigūną, ar kitą visuomenei gerai žinomą ir autoritetingą laikiną vadovą, kol bus surengtas konkursas.
O konkursas, nepaisant pačios ministrės ir premjero pasirašytos konkursų rengimo tvarkos, užuot laikantis nurodytų terminų (per 15 darbo dienų nuo dienos, kai pareigos tapo laisvos, arba nuo dienos, kai tapo žinoma, kad taps laisvos) paskelbtas tik liepos 25 dieną ir iki šiol nepasiekė galutinės fazės, tuo suteikiant pagrindą įtarimui, kad yra specialiai vilkinamas ministrės galimai proteguojamo kandidato naudai.
