„Kai ministras Linas Linkevičius pasiūlė pasirašyti atnaujintą partijų susitarimą ir susitarti dėl gynybos, saugumo ir užsienio politikos gairių, tokią idėją entuziastingai palaikėme. Šiandien, praėjus dviem svarstymų mėnesiams, su dideliu nerimu žiūrime į procesą, kaip šis susitarimas yra derinamas ir kas jame rašoma, – pranešime žiniasklaidai cituojamas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. – Šiandien tvirto įsipareigojimo didinti gynybinius pajėgumus susitarimo tekste nematome ir nesuprantame, kodėl tvirtos pozicijos įtraukimas stringa.“
Anot jo, Lietuva, atsižvelgdama į Lietuvos saugumo ir gynybos grėsmes bei realius gynybos pajėgumų didinimo poreikius, turi nuosekliai didinti gynybos finansavimą.
„Kitu atveju mūsų kariai negalės būti aprūpinti taip, kaip yra suplanuota ir kaip to reikalauja mūsų šalies geopolitinė padėtis“, – dėsto konservatorius.
G.Landsbergis pranešime taip pat pabrėžia, kad nėra aiški pagrindinės valdančiosios partijos pozicija.
Premjeras blaškosi užsienio politikos vėjuose. Konfliktiškų žinučių ir keistų pataisų susitarimo tekstui gauname net ir iš to paties užsienio reikalų ministro komandos.
„Mums kyla klausimas: ar didžioji valdančioji partija nori didesnio Lietuvos saugumo ir rimtų gynybinių pajėgumų, ar nenori? Nėra aiški ir Vyriausybės pozicija, kaip toliau bus didinamas gynybos finansavimas, nors jau netrukus bus pradėta kito šalies biudžeto planavimo procedūra. Galiausiai ir premjeras blaškosi užsienio politikos vėjuose. Konfliktiškų žinučių ir keistų pataisų susitarimo tekstui gauname net ir iš to paties užsienio reikalų ministro komandos. Todėl su kolegomis nusprendėme, kad siūlysime partijai kažką konkretaus pasirašyti tik tuo atveju, jei išgirsime tvirtą premjero S.Skvernelio poziciją ir paaiškinimus. Visus tolimesnius svarstymus iš savo pusės stabdome iki tol, kol pasikalbėsime su premjeru. Jį į savo frakcijos posėdį dėl šio ir kitų aktualių klausimų kviesime artimiausiu metu“, – teigia konservatorius.
Kitąmet Lietuva ketina įgyvendinti savo įsipareigojimus NATO ir skirti 2 proc. gynybai. Šįmet išlaidos krašto apsaugos sričiai turėtų siekti 1,8 proc. BVP.
„Valstiečių“ deleguotas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis yra sakęs, kad Lietuvai pradėsiant skirti 2 proc. BVP krašto apsaugai, finansavimas gynybai augti nebeturėtų.
„Manau, kad siūlyti 2,5 proc. gali tik tas žmogus, kuris negalvoja dalyvauti vyriausybėje – toje, kuriai reikės skirti 2,5 proc.“, – teigė jis.
„Mes turime susitarimą su partijomis, kad 2 proc. užtikriname. Tai yra nepakankamas finansavimas mūsų gynybai, bet tai yra demonstratyviai geras, nes tai yra tik septinta šalis, kuri tokį įsipareigojimą įgyvendina. Tai manau, kad to dabar pakanka, ir didinti procentų kol kas neturėtumėme“, – dėstė V.Pranckietis.
„Valstietis“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas taip pat yra pasisakęs gynybos finansavimo tema. Anot jo, per artimiausius penkerius metus jai reikėtų skirti 2,5 proc. BVP – kitu atveju bus sudėtinga stiprinti oro gynybą, kibernetinį saugumą, rūpintis karių gerovės ir pajamų didinimu bei įvesti visuotinį šaukimą.
Lapkričio 23-ąją premjeras S.Skvernelis tikino, kad krašto apsaugos biudžeto augimas nesustos, tačiau nepatikslino, kaip bėgant metams jis didės.
